Imbarės seniūno Antano Turauskio manymu, ir padidinta kvota dar yra aiškiai per maža. „Jeigu, pavyzdžiui, kur nors ten, Aukštaitijoje, medžiotojams geriau pasiseks, jie greičiau apsisuks, tai mūsų Žemaitijos medžiotojams kas veikti nebeliks, nors vilkų neatsiginam, ūkininkai nuolat skundžiasi“, – sakė jis.

Anot Kretingos rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, kuri yra ir komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams ir miškui suskaičiuoti pirmininkė, prieš keletą metų 14-a avių vilkai buvo pražudę Darbėnų seniūnijoje, o šią liepą dviejų – beveislės ir Romanovo veislės ėriavedžių – neteko imbariškis Robertas Staponkus.

„Šalia mano sodybos miškų masyvų nėra, užtat arti paupiai. Vilkai – gudrūs žvėrys, išdrąsėję. Jie stebi aplinką, patyko ir, kur mato grobį, atsiduria, kada jiems palanku. Akivaizdu, kad vieną mūsų avį pagrobė tiesiog ganykloje, o kitą, kaip supratau, tempėsi iš aptvaro“, –„Pajūrio naujienoms“ pasakojo jis. Aplinkos ministerija finansinius nuostolius R. Staponkui jau atlygino. Dėl saugumo du likusius sveikus avinus ir kelias ėriavedes imbariškis kuriam laikui buvo įkurdinęs pas draugus.

„Reikėjo palaukti, kol pavojingasis periodas praeis. Savaitgalį savo avis jau susigrąžinau“, – atviravo jis.

Bet R. Staponkus Imbarės seniūnijoje – ne vienintelis, nukentėjęs nuo vilkų. „Jie sliūkina kiaurai, nebijo, yra nevaldomi. Neseniai buvo apsilankę Skaudaliuose. Tačiau čia ūkininkai dėl prarastų dviejų ėriukų žalos kompensuoti nė neprašė, mat Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, kaip priklauso, savo ūkinių gyvūnų nebuvo spėję įregistruoti. Tik pakalbėjom apie ištikusią bėdą, nurijo žmonės nuoskaudą, ir tiek“, – sakė A. Turauskis.