„O jei neišgyvens?“ – nerimavo moteris.
Ji bei kiti šia gandrų šeimyna susirūpinę Varkalių Sruojos gatvės gyventojai, iki paskambinant į redakciją, pagalbos bandė ieškoti kitur. „Skambinome ir 112, ir atskirai policijai – nieko. Gal su jūsų įsikišimu bus pagelbėta šiems bėdos ištiktiems paukščiams“, – vylėsi Nina.
Bijo palikti lizdą
„Žemaičio“ žurnalistai nenumojo ranka į šį pagalbos šauksmą – nieko nelaukę nuvykome į Varkalius pasižiūrėti, kas ten iš tiesų nutiko ir kokia pagalba reikalinga gandrui ir gandriukams. Mus pasitikusi Nina parodė jos kaimynystėje esantį lizdą, kuriame po prieš keletą dienų siautėjusio
vėjo jau ne keturi, o tik trys gandrai – suaugęs gandras ir du gandriukai.
Moteris pasakojo, kad po nelaimės, kai, kaip spėjama, elektra nutrenkė vieną iš šios šeimynos gandrų, nebuvo nė dienos, kad be poros likęs kitas paukštis pakiltų iš lizdo. Nina svarstė, kad gandras galbūt bijo palikti savo jauniklius, todėl niekur neskrenda.
„Aš stebiu šią šeimyną ir nė sykio nemačiau, kad didysis gandras išskristų. Ką jie ėda? Kažką reikia daryti, kad nenudvėstų iš bado“, – rūpinosi garbaus amžiaus moteriškė.
Be vieno iš maitintojų likusi gandrų šeima nerimą kelia ir kitiems Sruojos gatvės gyventojams. Antai varkališkis, į kurio kiemą krito negyvas gandras, sakė skambinęs bendruoju pagalbos telefonu, kreipęsis į policiją, bet jokio atsako nesulaukęs. Niekas net nepatarė, ką daryti su jo sode, po obelimi, gulinčiu negyvu paukščiu.
Tris dienas nesulaukęs jokių žinių vyras žuvusį gandrą nutarė užkasti miške. „Pradėjo šunys valkioti, tai paėmiau ir išvežiau“, – pasakojo varkališkis, kuriam dabar taip pat rūpi lizde likusių gandrų likimas.
Jis, kaip ir ponia Nina, sakė nė karto nematęs, kad lizde būtų vien mažieji gandriukai. Vadinasi, poros netekęs gandras bijo palikti savo mažylius, kad šiems kas nenutiktų. Varkališkiai baiminasi, kad gandrai nepražūtų nesimaitindami. Tiesa, sykį Nina matė, kaip paukštis savo jaunikliams kažką į dar gležnus snapelius įmetė.
Ragina nesikišti
Apie Varkaliuose, vienoje iš Sruojos gatvės sodybų, įsikūrusius gandrus ir juos ištikusią bėdą „Žemaitis“ pirmiausia pranešė Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistui Plungėje Nerijui Ablingiui. Šis mums paaiškino tokiu atveju nelabai galintis kuo pagelbėti, bei patarė kreiptis į ornitologus, veterinarus ar kitus specialistus, kurie galėtų patarti, kaip elgtis.
Anot specialisto, galbūt gandrai patys kuo puikiausiai susitvarkys. „Tiesiog reikia, kad situaciją įvertintų specialistai. Galbūt žmonėms nereikės kištis, o gal gandrus vis tik prireiks iškeldinti“, – kalbėjo N. Ablingis ir rekomendavo pirmiausia kreiptis į Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namus. Esą ten tikrai sulauksime pagalbos ar bent jau naudingos informacijos.
Susisiekę su minėtos įstaigos darbuotoja Gintare Liutkuviene išgirdome, kad tokių ir panašių pranešimų gyvūnų globos namai kasdien sulaukia dešimtimis ir daugiau. „Džiugu, kad aplinkiniai dar nesiėmė gelbėjimo operacijos, gandrus patys iškraustydami iš jų namų. Žmonės per daug kišasi į gyvūnų ir paukščių gyvenimą. Žinoma, gerai, kad jie nėra abejingi gyviems padarėliams, bet dažnu atveju rūpestis daugiau pakenkia nei padeda. Šiuo atveju nereikia nieko gelbėti. Vienas suaugęs gandras 100-u procentų sugebės pasirūpinti savo vaikais“, – aiškino. G. Liutkuvienė.
Vienintelis jos patarimas – šalia lizdo padėti maisto, pavyzdžiui, žalios mėsos. Tačiau gyvūnų globos namų atstovė įsitikinusi, kad gandras pats sugeba pasirūpinti maistu. Jos teigimu, paukštis maisto gali išskristi ir naktį, ne tik dieną, tad žmonių rūpestis šiuo atveju tikrai nėra pagrįstas. Be to,
gandrai dažnai maisto atsargų į lizdą prisineša daugiau, tad jiems nebūtina dažnai palikti lizdo, kad
prasimaitintų ir jauniklius pamaitintų.
Mano darą gera, o gaunasi priešingai
„Gandrai minta driežais, zuikučiais, pelėmis. Jų jie į lizdą parsitempia ne vieną, tad tikrai bado nejaučia. Kitaip kalbėčiau, jei gandras būtų sužeistas, bet šiuo atveju suprantu, kad taip nėra“, – tikino pašnekovė.
Jos teigimu, kartais žmonių susirūpinimas gyvūnais ir paukščiais būna perdėtas, ypač kai nutariama rastus sužeistus žvėrelius ar paukštelius tempti namo ar vežti pas veterinarus. Pasak specialistės, to daryti nereikia – gamta taip surėdyta, kad viskas kuo puikiausiai vyksta be žmogaus įsikišimo. Ir šiuo konkrečiu atveju G. Liutkuvienė ragino gyventojus kuo mažiau lįsti prie gandrų. Galima maisto nunešti, bet vėlgi nereikėtų tuo piktnaudžiauti, kad tai netaptų jaukinimu. Prijaukintas laukinis gyvūnas ar paukštis nebemoka elgtis laukinėje gamtoje.
Gyvūnų globos namų darbuotoja pripažįsta, kad žmonėms dar labai trūksta informacijos apie tai. Neretai mano darą gera, o gaunasi priešingai. „Šiuo atveju viskas susitvarkys natūraliai“, – patikino G. Liutkuvienė ir, paprašiusi kontaktų, pažadėjo tą patį paaiškinti gandrais susirūpinusiems varkališkiams
