Apie tai kalbėjome laidoje Delfi Tema.
„Geriau būt jei žiema dar užtruktų. Negalvokime apie savo automobilį, užpustytą kelią. Mes gyvename ketverių metų laikų zonoje ir šaltasis metų laikas būtinas. Galų gale kai paukščiai sugrįžta vasario 20 dieną, jie pusantro mėnesio gyvena tarsi su šauktuku, kad šaltis bet kada gali grįžti“, – aiškina S. Paltanavičius.
Jis sako, kad dėl to būtų gerai, kad šaltis dar užtruktų. Tačiau mes visi su viltimi laukiame polaidžio ir vanduo plūstels į upes ir pelkes, nes jo trūksta.
„Manau, kad žiema nusitęs ir į kovo mėnesį ir bus panaši į tikrą lietuvišką žiemą“, – prognozuoja S. Paltanavičius ir sako, kad reikia neužmiršti, jog vasario pabaiga būna labai nepastovi. Per dieną galima tikėtis pūgos, nuostabiai giedro dangaus, tamsių debesų ir snygio. Dažnai būna, kad vasario gale net išgirstame griaustinį.
„Su žiema reikia gyventi draugiškai, atsargiai ir nepamiršti visų mūsų draugų gamtoje“, – sako S. Paltanavičius.
„Dabar ideali lietuviška žiema. Ko dar iš jos galėtume geisti? Turime sniego, spaudžia šaltukas, kuriam pasiruošę pas mus gyvenantys gyvūnai. Mes patys dar neišpardavėme kailinių. Reikia džiaugtis tuo, ką turime, tik neužsimiršti, nes dvidešimties laipsnių šaltis pavojingas tiek mums, tiek gyvūnams“, – dėlioja gamtininkas ir primena, kad nors skamba žiauriai, tačiau žiema atrankos vykdytoja. Ji iš populiacijų išrenka silpniausius – sergančius, paliegusius.
Gamtininkas sako, jog verta susimąstyti, ar gamta visada laukia mūsų pagalbos. Tačiau jei norite padėti, gyvūnus globokite nuo rudens. Nes būtent tokia globa, kai gyvūnais rūpinamasi ne vieną dieną, o ilgą laiką, yra teisinga. Jei pradedate maitinti, tą ir reikia daryti kiekvieną dieną, o ne kartą per žiemą. Tai tarsi įžadas, kurio reikia laikytis.
