Šiuos didingus gyvūnus girininkas filmavo pasitelkęs droną, tad įprastai baikštūs gyvūnai į juos sekantį oro „palydovą“ pernelyg nekreipė dėmesio.

Kaip rašoma Wikipedijoje, Anksčiausiai stumbrai išnyko Galijoje (VIII a.), šiaurės Švedijoje (XI a.) ir Anglijoje (XII a.). Ardėnuose ir Vogėzuose stumbrai išgyveno iki XV a.

Stumbrų populiacija ilgiau išliko Rytų Europoje. Transilvanijoje paskutinis šios rūšies atstovas mirė 1790 m., o šiaurės rytų regionuose stumbrai išsilaikė dar ilgiau, nes teisiškai buvo Lenkijos karalių, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Rusijos carų nuosavybė. XVI a. pabaigoje Žygimantas Senasis už stumbro (lenk. żubr) sumedžiojimą įteisino mirties bausmę. Nepaisant šių draudimų stumbrų populiacija vis tiek mažėjo ir šiose valstybėse.

Daugybė stumbrų tapo I pasaulinio karo vokiečių kariuomenės aukomis. Okupavus šiaurinę Lenkijos dalį (taip pat Belovežo girią), buvo nužudyta 600 gyvūnų – dėl mėsos, kailio ir ragų. Vokiečių mokslininkai prašė atkreipti armijos karininkų dėmesį į visišką stumbrų populiacijos sunaikinimą, tačiau pasibaigus karui gyvi buvo likę tik 9 stumbrai.

Paskutiniai stumbrai buvo išnaikinti tarpukariu (Belovežo girioje 1919 m., Kaukaze 1927 m.). Kai kuriuose Europos zoologijos soduose ir parkuose dar buvo išlikę grynakraujų atstovų (iš viso 48), todėl pradėta juos veisti. Belovežo girioje stumbrus vėl pradėta atkurti nuo 1929 m., o nuo 1952 m. jauni stumbrai buvo leidžiami į laisvę (pirmą kartą paleista 500).

Pasigrožėkite!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)