„Džiaugiuosi ir sveikinu įmonės vadovybę už vizionieriškumą – pasirinkta vieta atspindės tai, kokia įmonė yra. Tikiu, kad projektas, kurio įgyvendinimas jau pradedamas planuoti – bus vienintelis toks tarp kaimyninių šalių, pavyzdys viso miškininkystės sektoriaus dalyviams ir atviras visuomenei“, – sakė Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, rašoma pranešime.
Kur galėtų įsikurti centrinė Valstybinių miškų urėdijos administracija, įmonės vadovybė kartu su steigėja Aplinkos ministerija svarstė kelerius metus – vietos dairytasi regionuose – Kazlų Rūdoje, Katinuose, apžiūrėti Turto bankui priklausantys objektai, naujai statomi biurai ir urėdijai priklausantys statiniai – nė vienas jų neatitiko reikalavimų vietai, taip pat jų rekonstrukcija būtų kainavusi brangiau, nei naujo pastato statybos.
„Po valstybinių miškų reformos 2018 metais įkūrus Valstybinių miškų urėdiją, nuėjome ilgą kelią nuo pradžios kurdami įmonės veiklos principus, procesus, turėjome centralizuoti medienos ruošos ir prekybos veiklą, suvienyti net 42 skirtingas apskaitos sistemas, pradėti kurti IT sistemas, skyrėme didelį dėmesį tam, kad subalansuotume socialinę, ekonominę ir ekologinę mūsų veiklos pusiausvyrą – tai buvo prioritetiniai darbai, kuriuos buvo būtina užtikrinti, kad įmonė apskritai pradėtų veiklą. Šiandien, jau įveikę pirmąjį pokyčių etapą, galime pradėti naują – investuoti į naują ir šiuolaikišką centrinės administracijos pastatų kompleksą“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Pasak jo, efektyvios investicijos į modernių pastatų statybą užtikrintų ir mažesnius biuro išlaikymo kaštus bei investicijų atsipirkimą ilguoju periodu, padėtų pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, nes konkurencija darbo rinkoje didelė ir darbuotojai vertina ne tik įmonę, bet ir pačią darbo vietą.
„Mūsų siekis – kuo greičiau turėti modernų biurą, atitinkantį mūsų įmonės veiklos specifiką bei vertybes. Šalia to mes keliame ir dar vieną uždavinį – ši vieta turi atliepti ir visuomenės lūkesčius – čia matome ir pažintinį taką, erdves visuomenei, informacinį centrą, kuriame galėtume papasakoti apie miškininkystę ir jos tradicijas, turėti erdves jauniesiems miško bičiuliams, kurių veiklą šiuo metu atgaiviname“, – sakė V. Kaubrė.
Planuojama, kad į naują centrinę būstinę persikeltų visi centrinės administracijos darbuotojai, šiuo metu įsikūrę Vilniuje ir Kaune.
Vertinant galimas vietas, įmonėje buvo atlikta ir darbuotojų apklausa siekiant išsiaiškinti, kiek darbuotojų sutiktų keisti savo įpročius ir kasdien važinėti į darbą iš Vilniaus ir Kauno, pavyzdžiui, į Kazlų Rūdą. Ji parodė, kad centrinei administracijai persikėlus, net apie 80 proc. darbuotojų keistų darbą ir su įmone atsisveikintų.
„Neseniai įkurtai įmonei, kuri turi didžiulių veiklos iššūkių, ir kuriai pagaliau pavyko suburti kompetetingą bei stabiliai dirbančią komandą – tai būtų didžiulis praradimas. Centrinėje administracijoje dirba ne tik miškininkai, bet ir daug bendrųjų kompetencijų specialistų, kuriuos labai vertiname“, – pabrėžė V. Kaubrė.
