„Grybauju savo kieme, nors gyvenu viduryje kaimo“, – linksmai pasakoja Romas Sadauskas- Kvietkevičius.
Jis prisimena ir kaip pradėjo auginti rudmėses. Prieš 10 metų prie tvoros pasodino keliolika pušų. Parsinešus iš miško grybų atliekas žmona iškratydavo prieš šių medžių.
„Iš jos šaipiausi ir sakiau, kad jokių grybų čia nebus, tačiau visi pasišaipymai baigėsi šiemet, kai pjaudamas žolę pastebėjau keletą kazlėkų, po to ir rudmėses. Taip nuvalgėme jau trečią derlių. Iki pilno dzūkiško kašiko savo kieme nesurenkam, tačiau vakarienei dviem žmonėm užtenka“, – dėlioja dzūkas ir sako, kad kartą visgi apsijuokė su savo derliumi.
Laukė iš Laikinosios Sostinės grįžtančios studentės dukros ir rudmėsių neskynė. Tikėjosi, kad jos paaugs, galės ant stalo atnešti didesnį patiekalą, pasigirti. Kai dukra atvažiavo ir pradėjo rinkti, paaiškėjo, jog pusė derliaus jau sukirmijo ir puodui nebetinka.
„Galėčiau daryti realybės šou ir tiesiogiai transliuoti, kaip auga grybas. Per naktį iš mažiuko grybuko išauga nemaža rudmėse. Kepurėlė sprindžio skersmens“, – apie tai, kad šie augalai, jei sąlygos tinka, jie bujoja pakankamai gerai, dėlioja R. Sadauskas-Kvietkevičius.
