„Už kilogramą džiovintų musmirių mokame 60 eurų. Jei šito augalo nevalgai, o tik renki ir prisilieti, pavojaus sveikatai nėra. Perkame ne pirmus metus ir juos išvežame“, – apie verslą pasakoja telefonu atsiliepęs supirkėjas ir sako, kad žmonių skambina gana daug. Didžiausias pasiūlytas kiekis 5 kilogramai.
Žmogus skaičiuoja, kad išdžiovinus lieka dešimtadalis svorio. Žalių jiems nereikia. Pasiūlius prisistatyti, pardavėjas „numetė ragelį“.
Kitas skelbimas konkretesnis:
„Perku raudonas džiovintas musmires. Džiovintų musmirių kaina: iki 60 už kilogramą priklausomai nuo kiekio ir kokybės. Už sutrupėjusias iki 30 už kg.“
Dar vienas pirkėjas skelbiasi, kad ieško nedžiovintų grybų, tačiau perka tik sveikas kepurėles. Kotelių nereikia. Kilogramo kaina 4 eurai. Palyginimui, praeitą savaitę kokybiški baravykai Dzūkijoje buvo perkami po 3,5 euro už kilogramą.
Modestas Masevičius, IĮ „Girios“, užsiimančios grybų supirkimu ir perdirbimu, vadovas sako, kad pasiūlymą supirkinėti musmires gavo ir jie. Šio augalo norėjo lietuviai.
„Neįsivaizduoju, kur jos gali būti naudojamos. Jas pirkti siūlė ir mums, tačiau šis grybas nuodingas ir nuodai, jei apdorosime tose pačiose linijose kaip ir įprastą miško derlių, gali patekti į gerus grybus. Kitas niuansas – mes nežinome kur jie naudojami, todėl nenorime veltis į neaiškų verslą. Prašė pirkti mažų musmirių galvutes, kuriose kažkokios medžiagos koncentracija didesnė nei dideliuose grybuose“, – aiškina M. Masevičius.
Fitoterapeutas, farmacininkas Virgilijus Skirkevičius pripažįsta: pirma mintis, išgirdus apie superkamas raudonąsias musmires, – jų haliucinogeninis poveikis, tačiau, jo žiniomis, ši prekyba legali.
Farmacininkas sako, kad raudonųjų musmirių naudojimas buvo paplitęs Šiaurės kraštuose, kur nėra kavos, arbatos ar kitų kūną veikiančių ir tonizuojančių medžiagų. Tačiau tai buvo šamanų privilegija, kurie naudojimą siejo su religine praktika, ne dėl malonumo. Senoji medicina praktikavo panašias medžiagas, kad žiniuonis „galėtų išeiti iš kūno“ ir sužinoti tai, ko nežino niekas kitas.
Raudonosios musmirės nereikia maišyti su žaliąja musmire, nuo kurios galima mirti. Pirmoji nėra ypatingai nuodinga. Tačiau pavartojus ir padauginus pojūčiai bus nemalonūs – viduriavimas ir vėmimas.
Lietuvoje grybų vartojimas gydymui ar narkotiniam poveikiui išgauti tradicijos nėra. V. Skirkevčius spėja, kad musmirės perkamos eksportui ir skirtos Skandinavijos rinkai.
Pas mus liaudies medicinoje jos naudojamos kaip priemonė, tinkanti onkologinėms ligoms gydyti. Tam tikslui gana dažnai pasirenkami augalai, turintys nuodingų medžiagų.
Badmečiu raudonosios musmirės buvo valgomos, tik reikėdavo keletą kartą nuvirti. Taip suirdavo pagrindinės haliuciogeninės medžiagos. Pasak eksperto, jų nuodingumas gana stipriai perdėtas.
„Vargu ar verta eksperimentuoti ir mėginti valgyti šiuos grybus kai pilna baravykų“, – spelioja V. Skirkevičius ir sako, kad eksperimentuoti virtuvėje ir mėginti svaigintis raudonąja musmire neverta, nes, greičiausiai, rezultatas bus ne skraidymas padebesiais, bet viduriavimas ir vėmimas.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis sako, kad Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše įtraukti žemiau nurodyti grybai ir jiems taikomi visi LR baudžiamojo kodekso 259 str., 260 str. apribojimai ir baudž. atsakomybė:
– Glotniagalviu genties grybu vaisiakuniai ir ju dalys, turintys psilicibino ar psilocino.
– Glotniagalviu genties grybu sporos, grybiena.
Raudonoji musmirė priskiriama musmirių (Amanita) genčiai.
