Tačiau masinis baravykų ir kitų miško gėrybių dygimus, panašu, gali greitai baigtis.
„Voveraičių šiemet buvo mažai, turbūt dėl per sausos vasaros. Baravykų labai daug, tačiau jų sezonas jau baigiasi. Supirkimo kainos vidutinės. Didžiulius kiekius perdirbome kelias savaites iš eilės,“ – dėsto Modestas Masevičius, „Girių“, užsiimančios grybų supirkimu ir perdirbimu, vadovas.
Šis verslas sudėliotas taip, kad perdirbėjai patys iš gyventojų neperka. Tai smulkių supirkėjų duona, kurie miško gėrybes tiekia gamykloms.
„Matome, kad sezonas jau eina į pabaigą. Grybai auga bangomis ir paskutinių savaičių banga slopsta. Po savaitės jie baigsis, nes šaltos naktys jiems nepalankios. Nebent bus vadinamoji bobų vasara, kai šiluma paskatins dygimą“, – aiškina M. Masevičius.
Be baravykų dar perkami makavykai, šilbaravykiai, pasitaiko voveraičių. Jų sezonas sezonas tęsiasi net iki spalio pabaigos.
Įdomu tai, jog grybų buvo tiek, kad jie net paskatino kurti savotiškus verslus – laimikis iš miško tingintiems grybauti buvo pristatomas tiesiai į namus. Apie tai rašė „Ukmergės žinios“.
Dalijantis miško dovanomis, feisbuke net sukurta grupė, pavadinimu „Grybautojai“. Joje matyti ir ukmergiškių.
Grupės narė Natalija rašė, kad vieno grybavimo metu rado 98 baravykus, o po kelių dienų nuvykusi į Viliukų mišką vos per 3 valandas surinko 416 baravykų ir 9 raudonikius. Moteris džiaugėsi, kad vienai pavyko rasti ne tik didelių miško karaliais pramintų baravykų, tačiau ir mažesnių, puikiai tinkančių marinuoti.
Grybautojų išmintis
Grybautojai, norėdami rasti grybų, turi įdėti pastangų – keltis anksti ryte ir skubėti į mišką, kad būtų pirmesni, mat po pietų tik nupjaustyti kotai belikę, ypač savaitgaliais. Ne veltui sakoma – „anksti kėlęs, rasi“.
Bet yra teigiančiųjų, kad „kiekvienam – savas grybas“, nesvarbu kokiu metu grybauji. Kiek žmonių vaikšto tais pačiais miško takais, o vienur ar kitur besislepiančias grybų šeimynas vieni pastebi, kiti – praeina. Jie savuosius randa kitose vietose.
Ukmergiškis Jonas pasakojo, kad artipilnį kibirą baravykų pririnko prie pat miško keliuko, tik išlipęs iš mašinos. Dėl skaudančios kojos negalėdamas nuklysti toliau į mišką, vyras, atvežęs kitus grybautojus, pats liko laukti jų, o belaukdamas ir savo laimikį surado.
Kita ukmergiškė pasakojo, kad grybauti eina du kartus per dieną. Ji tas pačias vietas aplanko ryte ir vakare, per dieną priauga naujų rudakepurių.
Grybautojai skuba gėrybes rinkti, kol tam tinkamas mėnulis, mat, jam pasikeitus, grybai ima kirmyti.
Vieni grybingomis vietomis dalijasi geranoriškai, papasakodami ir kuriame miške, ir kokiame kvartale ar už kokio posūkio rinko gėrybes, kiti jas nusako labai aptakiai – „miške“. Tačiau matyti, kad grybų šiemet visiems užteks.
Grybai pristatomi į namus
Pasižvalgius po Ukmergės turgavietę, akis taip pat džiugina baravykais nukrauti prekystaliai. Šį rudenį jiems gerai derant, kitų grybų daug kas jau ir nebeima.
Vis dėlto kur ne kur galima rasti voveraičių ar žvynabudžių.
Baravykų kilogramo kaina turguje svyruoja nuo 8 iki 12 eurų. Voveraičių kilogramas parduodamas už 8 eurus, o žvynabudžių indelį galimas įsigyti už 2 eurus.
Žmonėms patogu, nereikia nei kojos kelti į mišką, o grybais – apsirūpinę. Perka juos kibirais, pintinėmis ir maišais.
Turgaus prekeiviams konkurenciją didina internetas. Čia baravykus pirkti siūloma po 6 ar net 4 eurus už kilogramą, kartais – net su pristatymu į namus.
O yra ir dovanojančiųjų baravykus, tad tiems, kas bijosi erkių, nebūtina klaidžioti po miškus.
Kas mėgsta grybauti ne vien savo rajone, bet pasižvalgyti ir po kitus miškus bei girias, verta žinoti, kad tradiciškai labiausiai grybautojų širdis džiugina Dzūkijos miškai, o Žemaitijoje tenka pavaikščioti ilgiau. Tačiau Aukštaitijos žmonės šiemet taip pat džiaugiasi, kad prisirinktų grybų užtenka ir vakarienei, ir žiemai atsidėti.
