Apie tai kalbėjome laidoje Delfi Tema.
„Jau savaitę feisbukas užverstas pranešimais, kad grybautojai randa tūkstančius baravykų ir dabar prie miškų automobilių kaip judriame kelyje. Bėda, kad jei anksčiau grybautojai turėdavo nerašytas taisykles, kurių laikydavosi, dabar to neliko“, – patirtimi dalinasi Dzūkijoje gyvenantis Romas Sadauskas-Kvietkevičius.
Jis paaiškina ir kokios tai buvo taisyklės. Pavyzdžiui, grybauti taip, kad nematytum kito žmogaus. Jei pamatydavai, reikėdavo apsisukti ir eiti tolyn. Dabar miestiečiai miško gėrybių ieško praktiškai lipdami vieni kitiems ant kojų.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad dar sovietmečiu galiojo iš tarpukario kilusios taisyklės, kai buvo gerbiama kito žmogaus nuosavybė. Pavyzdžiui, vaikai neidavo į mišką, kuris kadaise priklausė kitai šeimai. Nesvarbu, kad sovietinė valdžia mišką atėmė.
„Lietuviai viena iš labiausiai grybaujančių tautų Europoje. Pavažiavau keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus, tačiau kai pamačiau, kiek miške mašinų, nusprendžiau eiti į laukus ir fotografuoti debesis. Vokietijoje ar Austrijoje tiesiog stovi ženklas, kad į mišką įvažiuoti draudžiamas. Jei nori, tiesiog eik pėsčias. Aišku, kad niekas grybauti neis keletą kilometrų gilyn į girią. Tačiau su mašina važiuoja“, – dėlioja S. Paltanavičius ir sako, kad dabar net neaišku kur dėtis vilkams ir kitiems gyvūnams.
Minios žmonių juos tiesiog išveja ir gyvūnams tenka eiti į laukus artyn sodybų. Be to, kai kur tiesiog negali įvykti tauriųjų elnių ruja, nes žvėrys paprasčiausiai išbaidomi.
„Kai kuriuose miškuose buvo užkardos ir ženklai, kad vyksta elnių ruja ir įvažiuoti draudžiama, tačiau grybautojai viską nuplėšė ir važiuoja gilyn“, – kaip elgiasi lietuvaičiai aiškina S. Paltanavičius.
Kornelijus Alekna, Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas pripažįsta, kad žmonių miške daug ir niekas jų iš ten neveja.
„Miške galima lankytis, tačiau žmonės su automobiliu važiuoja iki pat grybo. Už važiavimą ne keliais, o miško paklote, gali būti skirta 50 eurų bauda ir priskaičiuota 200-300 eurų žala gamtai“, – aiškina K. Alekna ir įvardina pagrindinę bėdą – šiukšles.
Pas mus dar gaji nuomonė, kad čia galima išmesti senas padangas, skudurus, popierius. Kiekvienas metais surenkama keli šimtai tonų šiukšlių. Bauda už šiukšlinimą 500 eurų, nors urėdai stengiasi tiesiog rasti pažeidėjus, kad jie sutvarkytų savo šiukšles, nes jų sutvarkymas urėdams taip pat kainuoja.
Portale miškininkas.eu buvo paskelbtos ir kitos baudos, kurių galima sulaukti elgiantis chamiškai.
Pažeidus Lankymosi miške taisyklių reikalavimus, asmenys gali sulaukti įspėjimo arba baudos nuo 20 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys – baudos nuo 50 iki 110 eurų.
„Važiuojant miške būtina paisyti Kelių eismo taisyklėse numatytų kelio ženklų arba Lankymosi miške taisyklių 9 punkto reikalavimų“, – teigia Laura Salokaitė, Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė.
Informaciją apie lankymosi miške uždraudimą, ribojimą ir jų galiojimo laiką miško valdytojai skelbia spaudoje, savivaldybės svetainėje, per radiją (televiziją). Prie kelių, miško takų, kuriuose apribotas lankymasis, miško valdytojai turi įrengti informacinius ženklus, su draudimą priėmusios institucijos pavadinimu, sprendimo data ir numeriu, apribojimo laikotarpiu, telefono numeriu bei elektroninio pašto adresu pasiteirauti. Anot pareigūnės, už kelio ženklų reikalavimų nevykdymą atsakomybė numatyta LR Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 1 d. (bauda nuo 30 iki 90 eurų).
Drausminti pažeidėjus turi teisę policijos pareigūnai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, aplinkos apsaugos inspektoriai, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, miškų urėdijos valstybiniai miškų pareigūnai, Valstybinės miškų tarnybos valstybiniai miškų pareigūnai ir pan.
Pastarųjų metų pažeidėjų statistika rodo, kad daugiausia baudų „užsidirba“ transporto savininkai. Už ne vietoje pastatytą transporto priemonę gresia bauda nuo 25 iki 50 eurų, už važiavimą miško paklote skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Specialistai primena, kad jeigu miško paklotė dėl minėtų veiksmų bus sužalota ar sunaikinta, gresia ne tik bauda, bet teks atlyginti ir padarytą žalą gamtai.
