„Vakar pusvalandžiui nuėjau į Kapčiamiesčio girią. Voveraitės smulkios, dar ne visas galima rinkti. Tai vadinami kelio grybai, auga netoli kelių. Miško samanose dar jų nedaug. Žinant vietas šeimai pietums grybų galima pririnkti per pusantros valandos“, – įspūdžiais dalinasi R. Sadauskas-Kvietkevičius.
S. Paltanavičius sako, kad mūsų miškai, ypatingai po lietaus, atrodo gražūs ir žali. Gerai ir tai, kad po karantino sumažėjo žmonių.
„Šiandien daug grybų tikėtis dar ankstoka. Jie neauga iš sėklų. Miško dirvožemyje, po samanomis yra vadinamoji grybiena – išraizgyti labai ploni siūlai, kurie sudaro sąjungą su medžių šaknimis. Žmonės sako, kad jei palijo, tai kitą dieną galima eiti ieškoti grybų. Iš tiesų, grybiena turi bręsti mėnesį ar pusantro ir tik tada pasirodys grybas, kuris išbarstys sporas. Šilumos pakanka. Jei bus lietaus, voveraičių ir baravykų turėsime“, – aiškina S. Paltanavičius.
Gamtininkas sako, kad eglynuose ir žemumose pradeda dygti lepšiai, raudonikiai. Tų, kuriuos dzūkai vadina tikraisiais grybais – baravykais – dar teks palaukti. Žemuogių pakankamai. Mėlynių bus labai skirtingai. Vienose vietose jos nušalo, kitur derės gausiai.
V. Kaubrė įvardina ir kitą aspektą, kurį atnešė karantinas. Žmonės, kurie nuo balandžio paprastai atrasdavo užsienio kurortus, dabar plūstelėjo į mišką ir išvežė į ten šiukšles. Priemiesčiuose šiukšlių padaugėjo kartais.
R. Sadauskas-Kvietkevičius, dažnai važiuodamas į Lenkiją, sako, kad tenykštės girios skiriasi nuo mūsiškių. Ir skirtumai matosi vien tik peržengus sieną.
„Skiriasi pati miško priežiūra. Jei Lietuvoje eglės sodinamos kaip javai, viena rūšis, tai lenkai įmaišo ąžuolo, beržo. Dėl lapuočių ten miško paklotė drėgnesnė ir kai Dzūkijoje trūksta drėgmės, ten, skirtingai nuo mūsų miškų, grybų jau yra. Be to, ten kraštas ne taip tankiai gyvenamas, kaip pas mus. Aš pats kartais pavažiuoju kelis šimtus metrų į Lenkiją ir grybauju ten. Ant baravyko neparašyta, kur jis išaugo“, – aiškina R. Sadauskas-Kvietkevičius.
Jis sako, kad profesionalūs rinkėjai visada skundžiasi, kad grybų nėra. Pakelės prekybininkai ir supirktuvės pradėjo dirbti nuo Joninių. Jei pernai voveraičių kilogramą pirko po 4 eurus už kilogramą, tai šiandien 5–5,5 euro. Tačiau vos tik grybų padaugėja, kaina iš karto krenta. Mėlynių kaina kol kas nenustatyta.
„Pernai atlikau eksperimentą, kiek galima užsidirbti per valandą miške. Kai grybai jau gerai dygo pririnkau 4 kilogramus voveraičių ir jas pardaviau po 5 eurus už kilogramą. Uždirbau 20 eurų“, – patirtimi dalinasi R. Sadauskas-Kvietkevičius, tačiau pabrėžia, kad aštuonias valandas per dieną rinkti nesustojant vargu ar pavyks. Žmogus tiesiog pavargs.
„Manau, vienas žmogus, kai grybų daug, per dieną gali surinkti iki 10 kilogramų. Rinkėjų mažėja, nes Dzūkijos gyventojai sensta, o nauja grybautojų karta neužauga. Jaunimas išvažinėja“, – konstatuoja žmogus.
Jis paaiškina ir kaip išsidėlioja sezonas. Per vasaros karščius būna pertrauka – grybai nebedygsta, o nuo Žolinių prasideda baravykai. Pernai, kai buvo šilta, sezonas tęsėsi iki Kalėdų.
„Prieš keletą metų grybus esu rinkęs Kūčių rytą“, – pasakoja R. Sadauskas-Kvietkevičius.
