„Deja, pastaraisiais metais vilkai vis dažniau veržiasi į ūkius. Avių augintojai patyrė: jeigu koks vilkas prasmunka į ūkį, tai žinok, kad jis tai bandys padaryti ir dar kartą. Sunku patikėti, bet vilkai prarado baimę. Mes juk turime saugotis. Štai, buvo siūloma įsirengti elektrinius aptvarus. Abejojame, ar tai vilkams bus didelė kliūtis. Sakytume, vilkams palikime mišką. Mes netgi manytume, gal net nereikia jų medžioti miške, bet reikia tykoti, kada vilkai išeina iš miško. Tik tokie avių augintojų siūlymai lieka be atbalsio, nepasiekę sprendimus priimančiųjų ausų. Telieka apgailestauti, kad ne visi politikai įsigilina į mūsų problemas ir neretai pasiduoda vilkus ginančių organizacijų įtakai“, – sako Žemės ūkio rūmų narės – Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) – pirmininkė Gintarė Kisielienė.

Dar nepilnus metus avių augintojų asociacijai vadovaujanti moteris primena, kad avių auginimo bumas buvęs prieš trejus metus. Lietuvoje daugiausia avių auginta 2017-aisiais (balandžio mėn. – 175 tūkst.), tačiau po to šis skaičius kasmet mažėjo ir šįmetinio balandžio duomenimis, lietuviai ūkininkai augino 154 tūkst. avių.

Anot G. Kisielienės, to mažėjimo priežasčių yra daug. Ne tik nusivylimas ir bejėgiškumas neapsiginant vilkų išpuolių. Matyt, daug kas iš avių augintojų neapskaičiavo savo galimybių. Kažkur išgirdo, kad nesunku ir apsimoka jas auginti, bet pradėjo ir suprato: nėra taip paprasta.

„Daug prarandama dėl sezoniškumo, kai rudenį pasiūla būna didžiausia, kaina krinta, realizuoti produkciją sunku. Pirkėjai iš kitų šalių prašo daug ir kokybiškos avienos. Deja, lietuviai augina daug prastų veislių mišrūnių, smulkių avių, kurios neretai netinka ne tik užsienio, bet ir vietinei rinkai. Priminsiu, veislinių avių Kilmės pažymėjimą gali išduoti tik avių kilmės knygą tvarkanti pripažinta veislininkystės institucija, o LAAA ir yra būtent tokia. Lietuvoje tik mūsų asociacija veda avių veislininkystę, vykdo avių produktyvumo kontrolę, apskaitą, avių vertinimą. Ne visi avis perkantys tai žino, o nesąžiningi pardavėjai tuo pasinaudoja. Kartais pardavėjai pirkėjams pateikia tik Registro duomenis, bet ne Kilmės pažymėjimus. Neretai tokias avis nusipirkę žmonės kreipiasi į LAAA ir iš mūsų sužino, kad iš tikrųjų jie įsigijo ne veislines avis. Visus duomenis apie veislines avis turi tik LAAA, taigi prieš perkant avis patarčiau kreiptis į mus“, – pataria asociacijos vadovė.

Jos pastebėjimu, avių augintojams reikia sujungti jėgas, kitaip rinkoje išsilaikyti sunku. Produkciją realizuoti būtų lengviau susijungus į kooperatyvus. Keli tokie kooperatyvai Lietuvoje jau veikia. Vienas iš jų – „Avininkas“, jungiantis keliasdešimt avių augintojų ūkių. Bet aktyvesnį jų steigimąsi, G. Kisielienės manymu, gali stabdyti ir itin didelis lietuvių noras ūkininkauti savarankiškai.

„Mūsų asociacija neretai sulaukia avienos pirkėjų pasiūlymų iš kitų šalių, tačiau ne visada turime jiems ką pasiūlyti. Pavyzdžiui, viena Suomijos kompanija norėjo pirkti 10 tūkst. kg avių skerdenos. Žinoma, ne bet kokios. Kaina gera, bet negalėjome tiek surinkti. Jeigu avių augintojai būtų kooperuoti, gal tokiu pasiūlymu galėtume pasinaudoti“,– pasakojo G. Kisielienė.

LAAA yra vienintelė organizacija, atstovaujanti avių augintojų interesams. Nors karantinas pristabdė jos veiklą, tačiau jam pasibaigus vėl bus rengiami seminarai, mokymai, konsultacijos. Viena iš temų, kuri pradėta prieš karantiną ir po jo bus tęsiama, pasak G. Kisielienės, susijusi su aktualiu avių sėklinimu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas kartu su UAB „Genetiniai ištekliai“ Šeduvos avininkystės padaliniu pradėjo daryti laparoskopinį (per šoną) avių sėklinimą. Lietuvoje tai – perspektyvi naujovė.

„Kadangi esame Žemės ūkio rūmų nariai ir galime naudotis šios pagrindinės šalies žemdirbių savivaldos organizacijos paslaugomis, mes nuolat gauname rengiamų teisės aktų projektus bei kitą svarbią informaciją, galime teikti savo pasiūlymus dėl aktualių avių augintojams problemų sprendimo. Vienai organizacijai savarankiškai klaidžioti valdžios koridoriuose būtų sudėtinga, tad Rūmų narystė suteikia daugiau galimybių ir naudos. Juolab kad Rūmai net karantino metu rengia posėdžius nuotoliniu būdu, ir svarsto nemažai aktualių klausimų“, – paaiškino Lietuvos avių augintojų asociacijos pirmininkė G. Kisielienė.