Urėdijos siūlo, kad išliktų ir savotiškas šių plotų atitikmuo – reprezentaciniai medžioklės plotai.

Šiandien komercinių plotų 13 ir bendros jų valdo apie 140 tūkst. ha. Per metus surengiama 1000 medžioklių, urėdijos iš to uždirbo apie 66 tūkst. eurų. Kiekviename regioniniame padalinyje yra keletas etatų, kurie skirti šių plotų priežiūrai. Žmones planuojama perkvalifikuoti ir nukreipti kitiems darbams.

Bendrai Lietuvoje yra 950 medžioklės plotų.

Komercinių medžioklės plotų atsisakymas nėra naujiena – kai kurie jų jau anksčiau buvo išnuomoti privatiems valdytojams. O diskusija dėl tokios paslaugos visiško naikinimo kilo sausio pradžioje surengtoje medžioklėje Jonui Slapšinskui nušovus stumbrę.

„Valstybinė miškų urėdija pradės analizę, kaip pagal galiojančias procedūras šiuos plotus perduoti Aplinkos apsaugos departamentui, kuris panaikins leidimus ir skelbs nuomos aukcionus. Tačiau ši procedūra užtruks ir reikia įvertinti, kas bus pereinamuoju laikotarpiu. Kažkas turės užtikrinti, kad žvėrių daroma žala būtų atlyginta miško savininkams ir ūkininkams“, – teisinius subtilumus aiškina Valdas Kaubrė, Valstybinių miškų urėdijos direktorius.

Valdas Kaubrė
Foto: Organizacijos archyvas

Be to, jis pabrėžia, kad kitose valstybėse yra reprezentaciniai medžioklės plotai, kuriuose saugomos medžioklės tradicijos, šviečiama visuomenė. Vienas iš diskusijos objektų su ministerija bus tai, kad būtų įsteigta keletas tokių medžioklės plotų atskiruose šalies regionuose ir juos prižiūrėtų urėdijos.

„Aplinkos apsaugos departamentas taip pat yra pabrėžęs, kad su urėdijų kontroliuojamomis medžioklėmis jam kyla mažiausiai bėdų“, – sako V. Kaubrė.

Urėdas aiškina, kad medžioklė tik viena iš urėdijos veiklų, kuriai parengta infrastruktūra: saugūs bokšteliai, šėryklos, kurios atitraukiamos nuo pasėlių, stebimi žvėrys. Ar ši infrastruktūra bus išnuomota kartu su plotais dar neaišku, nes šis turtas urėdijos nuosavybė.

Kalbant apie pačią medžioklę šiuose plotuose, buvo du medžioklės tipai: tykant ir varant. Pagal tai ir nustatyti įkainiai, nes kiekvienas iš šių metodų reikalavo skirtingų sąnaudų.

Tykojant vienas medžiotojas mokėjo 50 eurų organizavimo mokestį. Jei nieko nenušaudavo, tai buvo visos jo išlaidos. Norint dalyvauti medžioklėje varant reikėjo mokėti 150 eurų. Abiem atvejais tekdavo papildomai mokėti už žvėrieną.

Urėdijos parduoda visą sumedžiotą laimikį. Žvėris sveriamas visas su kailiu. Kilogramo kaina svyruoja nuo 1,6 iki 3 eurų.

„Prekybos centruose už panašią kainą galima nusipirkti išpjaustytos ir sutvarkytos mėsos kilogramą“, – lygina V. Kaubrė.

Atskirai tenka sumokėti ir už žvėris. Pavyzdžiui, šernas nuo 40 iki 580 eurų – priklauso nuo dydžio, ar žvėris trofėjinis. Briedžių nuo 150 iki 4000 eurų. Tauriųjų elnių nuo 65 iki 4000 jei tai trofėjinis patinas.

„Medžiokle Lietuvoje domisi užsieniečiai, kurie ne tik medžioja, bet ir susipažįsta su mūsų šalimi, jos tradicijomis. Jei urėdijos komercinės medžioklės nevykdys, jie negalės medžioti. Jei bus palikti reprezentaciniai plotai, bus aiški tvarka, ar komercinė medžioklė galima“, – prognozuoja V. Kaubrė.

„Šiandien priėmiau sprendimą, kad atsisakoma valstybinių komercinių medžioklės plotų“, – spaudos konferencijoje BNS pirmadienį pranešė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Jis teigė, kad sprendimas priimtas atsižvelgus į pastarųjų kelerių metų pajamas, gautas už medžiokles, taip pat neigiamą visuomenės dėmesį.

Pasak K. Mažeikos, valstybinius medžioklės plotus valdanti Valstybinių miškų urėdija turėtų stiprinti kitas sferas.

„Stiprinti sodmenų auginimo technologijas, medynų priežiūrą ir ugdymą, taip pat žaliavinės medienos apskaitą ir socialines miško funkcijas visuomenei, kas yra vienas iš prioritetų“, – teigė ministras.

Ministras teigė, kad pajamos, gautos už valstybinių komercinių medžioklės plotų pardavimą, bus skirtos medžioklės kontrolės stiprinimui.

„Mes būtent aukcionuose parduodamų medžioklės plotų lėšas nukreipsime kontrolės stiprinimui“, – sakė K. Mažeika.