Oficialios institucijos susilaiko nuo komentarų, bet buvo „nutekintas“ medžioklės dalyvių sąrašas, kuriame daug garsių pavardžių. Vienas iš šių žmonių – Virginijus Kantauskas, „Biovela Group“ bendraturtis – sutiko pakalbėti su „Delfi“ ir papasakoti, kas vyko šios medžioklės metu ir kaip Lietuvoje rengiamos tokio lygio komercinės medžioklės. Įdomi detalė – prieš instruktažą visi medžiotojai buvo įspėti, kad teritorijoje yra ir stumbrė su stumbriuku, todėl reikėtų būti atidiems.

– Kokia tai buvo medžioklė?

– Komercinė. Būrelio narių komercinėms medžioklėms dažnai pritrūksta, todėl dalyvių prašoma pasikviesti draugų. Stengiamasi, kad susirinktų maždaug 25 žmonės. Tai optimalus skaičius, tiek paruošta medžiotojų sustojimo vietų. Ta pati tvarka taikoma ir užsienyje vykstančioms medžioklėms. Daugiau dalyvių pageidautina, nes reikia sumokėti už organizavimą, pasamdyti varovus.

Kuo daugiau žmonių susirenka, tuo didesnės urėdijos pajamos. Vienam žmogui dalyvavimas kainuoja 150 eurų. Į tai įeina pati organizacija, varovų, kurių būna 15-30, darbas. Šioje medžioklėje, mes, dalyviai, įskaičiavus nušautus žvėris, bendrai sumokėjom apie 10 tūkst. eurų.

– Kiek medžioklių per metus dalyvaujate?

– Nesu aktyvus medžiotojas, tačiau reikia pasakyti, kad į miškus gana investuoju. Pavyzdžiui, aš pats esu paleidęs apie 100 danielių. Gamtoje turi būti gyvūnų.

Kalbant apie pačią medžioklę, tai gana brangus malonumas. Pavyzdžiui, už nušautą šerną reikia sumokėti 65 eurus. Vienas dalyvavimas tokioje komercinėje medžioklėje viską sudėjus gali kainuoti iki 500 eurų per dieną.

– Kas apmoka sąskaitas?

– Kiekvienas moka už save. Net nėra kalbos, kad rinktų pinigus ir už kažką sumokėtų. Visiems išrašomos sąskaitos. Anksčiau buvo kilę skandalų, kai buvo padengiamos svečių dalyvavimo išlaidos. Dabar moka kiekvienas už save.

Virginijus Kantauskas

– Kaip į tokią medžioklę surenkami žmonės?

– Ten buvo apie dešimt mūsų būrelio narių ir jų paprašė pasikviesti po draugą, kurį nebūtinai turėjo pažinoti kiti. Tai gana brangus malonumas ir žmones surinkti sudėtinga. Medžioti gali bet kas. Svarbu, kad turėtų galiojančius leidimus ir ginklą. Tai patikrinama prieš kiekvieną renginį.

Prieš kiekvieną medžioklę vadovas atlieka pilną instruktažą. Iki smulkmenų paaiškinama renginio eiga ir ką galima daryti, ko ne.

– Prieš šią medžioklę toks instruktažas vyko?

– Taip. Nors visos instrukcijos tokios pat, jos visada pakartojamos, pasakomos kokios gali būti išskirtinės sąlygos, į ką galima šauti. Galbūt žmogus panašiame renginyje dalyvavo prieš metus ir niuansus primiršo.

Šios medžioklės metu per instruktažą vadovas paminėjo, kad pirmo varymo metu bus stumbras su stumbriuku. Mes matėme ir pačią ramiai vaikščiojančią stumbrę. Niekas į ją net nekreipė dėmesio, tik pasidžiaugėme, kad yra toks žvėris.

– Jei žinojote, kad medžioklės plote yra stumbrė su stumbriuku, kaip ją nušovė?

– Tai nelaimingas atsitikimas. Galbūt ne visi medžiotojai matė žvėrį. Po pirmo varymo mes susirinkome, prie manę priėjo Jonas Slapšinskas ir pasakė, kad jam nutiko nelaimė – sumedžiojo stumbrę. Pasakiau, kad turės problemų. Su vadovu sutarėme kviesti gamtos apsaugos inspektorius ir tiesiog rengti ilgesnius pietus, kad pareigūnai galėtų atvažiuoti. Pats medžiotojas mums detalių nepasakojo. Vienas iš padėjėjų jį nuvežė prie inspektorių. Mes, medžiotojai net nesupratome, kas nutiko.

– Ar gali būti teisinga versija, kad J. Slapšinskas tiesiog prisiima kito žmogaus kaltę?

– Ne. Negali būti net kalbos. Daugiau kaip pusė dalyvavusių medžiotojų jo net nepažinojo. Kam jam prisiimti svetimą kaltę? Tuo labiau, kad nuo šūvio iki supratimo, kad nutiko nelaimė, užtruko keliolika sekundžių. Net šalia stovintys medžiotojai nematė šūvio. Jie stovėjo kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito miške. Šalia, tiksliau už kelių šimtų metrų, nuo J. Slapšinsko stovintis medžiotojas nufilmavo pro jį praeinančią stumbrę su stumbriuku ir ji buvo nušauta. Net filmavęs žmogus nesuprato, kas nutiko, nes šaulys buvo gan toli nuo jo.

Aš pats, kai per televiziją pamačiau nuotrauką, tik tada supratau, kad ten didelis stumbras, o ne stumbriukas. Nė vienas nepasakysime, kodėl žmogus padarė klaidą ir iššovė.

– Stumbrą, kaip žvėrį, nušauti sudėtinga. Tai milžiniškas gyvūnas?

– Nėra vieno atsakymo. Kaip pataikysi. Šitas šūvis buvo kaip užkerėtas. Užteko vieno, kad gyvūnas kristų. Tai nelaimė. Negali kaltinti. Nė vienas medžiotojas, matydamas, koks tai žvėris nešaus. Aišku, neįsitikinęs neturėjo šauti.

– Kaip vertinate ilgą medžioklėje dalyvavusių žmonių sąrašų neviešinimą, gal reikėjo paskelbti anksčiau ar iš karto po nelaimės?

– Kodėl medžioklė turi skirtis nuo teniso ar golfo? Turi galioti asmens duomenų apsauga. Dabar pagrindinis klausimas buvo ne tai, kaip nutiko nelaimė, o sąrašas, kas dalyvavo. Ne visi dalyvavę vieši asmenys. Tai legalus renginys, kuriame dalyvavo paprastų ūkininkų. Gal jiems nelabai malonu būti paviešintais. Man asmeniškai jokio skirtumo. Jei politikams reikia deklaruoti tokius susitikimus pagal įstatymą, tą jis ir privalo daryti.

– Visuomenei rūpi, ar medžioklės metu nesprendžiami nevieši klausimai.

– Žmonės bendrauja ir susipažįsta visur, ne tik medžioklėje. Kartu leidžia savaitgalius, važiuoja į verslo keliones. Rimti reikalai medžioklėse nesprendžiami. Laikai pasikeitė. Tai tiesiog malonaus pabuvimo vieta. Šiandien gyvenimas pasikeitęs. Medžioklėse net nebėra kalbos, kad vartoti alkoholį. Visi atvažiuoja su mašinomis už vairo. Šalia ginklas. Žmonės priprato ir nenori rizikuoti. Girtavimas pamiršta tradicija.

– Kokie jausmai pačiam po šios medžioklės?

– Man gaila žmogaus, kuris nušovė stumbrą. Dabar iš tos nelaimės kažkas užsidirbs politinius balus. Pati medžioklė vyko tvarkingai.

– Ačiū už pokalbį.

DELFI primena, kad teisėsaugos dėmesio sulaukusioje stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje Panevėžio rajone dalyvavo įtakingi politikos ir verslo atstovai, rodo BNS gauti duomenys.

Sausio 2-ąją vykusioje medžioklėje dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas socialdarbietis Rimantas Sinkevičius, buvęs europarlamentaras socialdemokratas Zigmantas Balčytis, buvęs Seimo narys kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas, įmonės „Grigeo“ didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis, „Biovelos“ bendraturtis Virginijus Kantauskas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ įkūrėjas Rolandas Valiūnas, kelių tiesimo įmonės „Fegda“ vienas akcininkų Arvydas Gribulis ir kiti.

Medžioklei vadovavo Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Krekenavos girininkijos girininkas Jonas Leika.

Utenos rajono tarybos narys „valstietis“ Jonas Slapšinskas prisipažino joje nušovęs stumbrę ir aiškino sumaišęs ją su šernu. Stumbrai yra įtraukti į saugomų gyvūnų sąrašą. J. Slapšinskui skirta 12,2 tūkst. eurų bauda. Ją „valstietis“ suskubo sumokėti.

Medžioklės aplinkybes ėmėsi tirti Aplinkos apsaugos departamentas ir teisėsauga. Ji aiškinasi, ar Panevėžio aplinkosaugininkai nebuvo aplaidūs, vertindami situacija.

Praėjusią savaitę Pašilių stumbryne nugaišo be motinos likęs stumbriukas. Paaiškėjus, kad jis buvo nušautos stumbrės jauniklis, bauda už nušautą stumbrę išauga iki 36,6 tūkst. eurų.

BNS kalbinti medžioklės dalyviai sakė nė vienas nematęs nei situacijos, kaip buvo nušautas saugomas gyvūnas, nei pačios nušautos stumbro patelės. Jie taip pat teigė iki šiol nebuvę apklausti nei aplinkosaugininkų, nei teisėsaugos.