Privačių miškų savininkų asociacijos duomenimis, einamasis metinis medienos tūrio prieaugis visuose medynuose vidutiniškai sudaro 9,7 m3/ha, todėl akivaizdu, kad miškas yra patikima ir ilgalaikė investicija.
Miško kainas smukdo ribojimai
Įsigaliojus draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau kaip 1500 ha miškų, iš nekilnojamojo turto rinkos pasitraukė stambios Skandinavijos šalių kompanijos ir investiciniai fondai.
Didelėms, profesionalia miškininkyste užsiimančioms kompanijoms, mažuose Lietuvos miškų ploteliuose nėra galimybių efektyviai panaudoti brangią miškų tvarkymo ir medienos ruošos techniką, samdyti patyrusius specialistus, todėl jos nebeperka miškų. Tai iššaukė pasikeitimus rinkoje. Sumažėjus miškų paklausai, jų kaina pradėjo kristi.
Manoma, kad ši tendencija gali išlikti dar keletą mėnesių. Nors nėra pagrindo tikėtis, jog galiojant ribojimams, didieji investuotojai į Lietuvą sugrįš, manoma, kad didelę investicinę grąžą garantuojantys miškai netrukus taps Lietuvos ir mažesnių užsienio šalių kompanijų susidomėjimo objektu.
„Didžiausia nauda būtų į mišką investuoti dabar, kol kaimyninių šalių pirkėjai neatkreipė dėmesio į pasikeitusią situaciją Lietuvos rinkoje. Tokia situacija rinkoje niekada ilgai neužtrunka - padidėjus miškų paklausai, jų kaina vėl pradės kilti“, – tvirtina miškų pardavimo platformos „miskoaukcionas.lt“ direktorius Tadas Palaima.
Nebūtina laukti 100 metų
Nebrangia, bet pelninga investicija gali tapti miškas, kuris šiuo metu nėra kertamas.
Eglynas subręsta maždaug 70 metų, pušys subręsta per 100 metų. Labiausiai apsimoka investuoti į 50 – 70 metų ketvirtos grupės ūkinius miškus.
Tokių investuoti tinkamiausių miškų pardavimo kaina nuo lapkričio mėnesio sumažėjo bene trečdaliu. Apie 50 – 70 metų pušynas dabar vidutiniškai gali kainuoti 4000 Eur, eglynas - dar pigiau. Investicinė grąžos tektų palaukti du – tris dešimtmečius.
Norintiems sulaukti miško brandos, T. Palaima pataria investuoti ne į brangius pušynus, o į eglynus ar beržynus. Visi žino, kad pušynuose auga kokybiška mediena, juos lengviau prižiūrėti, skaičiuoti išeigą, todėl ir konkurencija dėl pušynų didesnė.
Dėl beržynų, eglynų aukcionuose mažiau varžomasi, todėl juos galima įsigyti pigiau. O mediena tokia pat vertinga ir ją galima brangiai parduoti.
Be to, pasak specialistų, nereikia galvoti, kad miškas naudos duos tik tuomet, kai jį bus galima plynai iškirsti.
„Nebūtina laukti grąžos 100 metų. Miškuose atliekami tarpiniai kirtimai – einamieji kirtimai arba retinimai, be to, investavus į miškus, sukaupiamas miškų portfelis, kurį vėliau bus galima parduoti kitam investuotojui. Tai leidžia atgauti savo pinigus ir uždirbti, nes miškas visada turės vertę“,- sakė T. Palaima.
Didesnė investicinė grąža
Nekilnojamojo turto specialistai pripažįsta, jog iki šiol lietuviai miško nelaikė gera investicija. Baugino tai, kad miškui prižiūrėti ir tvarkyti reikia specialių žinių.
Norintys investuoti santaupas, pirmiausia žvalgydavosi būstų, kuriuos būtų galima nuomoti. Tačiau specialistų skaičiavimai rodo, kad investavus į butą, gaunama tik 5 proc. metinė grąža.
Tuo tarpu investicija į mišką apsimoka daug labiau – vidutinė metinė grąža siekia iki 20 proc. ar dar daugiau, jei miško savininkas pats domisi savo turto tvarkymu, analizuoja, už ką moka pinigus specialistams, ieško naudingiausių medienos pardavimo būdų.
„Kaip ir kiekvieną turtą perkant, pirmiausia reikia juo domėtis ir įvertinti, nes miškui gali būti taikomi naudojimo apribojimai. Kiek laiko truks, kol miškas subręs ir bus galima jį kirsti, kokia kaina vėliau jį būtų galima parduoti, geriausia pasakys miškotvarkos specialistai. Rekomenduoju vadovautis jų nuomone – nuvažiavę į mišką, kurį norite pirkti, jie pateiks ataskaitą, kokie medžiai ten auga, kada bus galima juos kirsti ir kokia gali būti medienos vertė“, – sakė miškų pardavimo platformos „miskoaukcionas.lt“ vadovas.
