Nors mūsų šalyje aukcionų kultūra dar tik kuriasi, dalyvauti aukcionuose jau ryžtasi ne tik meno kūrinių kolekcininkai, bet ir miškus bei medieną parduodantys paprasti žmonės.

Aukcionai keliasi į internetą

Pasaulyje yra daugybė aukcionų. Jų pradininkais tapo romėnai, naudoję aukcionus, kaip patogiausią būdų parduoti turtą. Jie rinkdavosi miesto aikštėse ir varžydavosi, kas pasiūlys didesnę kainą.

Jau trečias šimtmetis veikia didžiausiais pasaulyje laikomi išskirtinių meno kūrinių ir brangenybių aukcionus rengiantys „Christie‘s“ ir „Sotheby‘s“ aukcionų rūmai, turintys atstovybes ir varžytinių sales visame pasaulyje.

Nuo mažiausios smulkmenos iki pačių brangiausių dalykų: laivų, lėktuvų, meno kūrinių galima įsigyti daugeliui žinomame „ebay“ aukcione. Pastaruoju metu jis pakeitė savo įvaizdį ir nukrypo nuo pirminės idėjos – atsirado galimybė nevienetinius daiktus pirkti ne tik varžantis su kitais pirkėjais, bet ir už fiksuotą kainą.

Maždaug prieš dešimtmetį dauguma aukcionų persikėlė į internetinę erdvę ir tapo dar labiau prieinami plačiajai visuomenei.

Net ir XVIII a. viduryje pradėjęs veikti „Christie‘s“ aukcionas, jau leidžia statymus atlikti internetu.

Populiariausi skirti areštuotam turtui

Lietuvoje daugiausia yra aukcionų, kuriuose prekiaujama meno kūriniais. Tai specializuoti aukcionai, iš kurių geriausiai žinomi - „Ars Via“, „Meno rinka“ ir kiti. Daugumoje lietuviškų aukcionų meno kūriniai parduodami gyvai atliekant statymus, tačiau jau ir mūsų šalyje aukcionai persikėlė į internetinę erdvę, o kai kurie vyksta tik internetu.

Labiausiai išpopuliarėjusiu ir geriausiai žinomu galima laikyti „evarzytines.lt“ , kur priverstinio aukciono būdu paduodamas areštuotas turtas Šiuose elektroniniuose aukcionuose antstoliai ir bankroto administratoriai parduoda skolininkų turtą, jei jo vertė viršija 2030 eurų ir brangesnį nei 30 tūkst. eurų kilnojamąjį turtą.

Platforma populiari, daugybė žmonių per ją jau yra įsigiję nekilnojamojo turto, automobilių, kitos technikos. Dažniausiai perkamas nekilnojamasis turtas – žemė, pastatai, butai.

Čia galima įsigyti ir reikalavimo teisę į skolą. Tokios teisės parduodamos, kai įmonės, kurioms šios skolos priteistos, pačios yra įsiskolinusios ir negali savo skolų padengti.

Sklypai ir miškai

Vis populiaresni tampa ir specializuoti nekilnojamojo turto aukcionai. Juos rengia tiek valstybė, tiek verslo įmonės.

Valstybės žemės fondas aukcionuose parduoda valstybei nereikalingus žemės sklypus.
Kelios įmonės Lietuvoje rengia miško aukcionus. Pirmieji juos organizuoti pradėjo miško pardavimo platforma „miskoaukcionas.lt“ prekiaujama ne tik miško sklypais, bet ir mediena bei stačiu mišku iškirtimui.

Pasak UAB „Miško aukcionas“ direktoriaus Tado Palaimos, tik iš šono žiūrint atrodo, kad organizuoti prekybą nieko nekainuoja. Norint, kad aukcionai vyktų, pirmiausia reikia sukaupti kritinę klientų masę ir turėti, kuo juos sudominti.

Nors pradžia nebuvo lengva, miškais prekiaujanti bendrovė sėkmingai surengė daugiau nei 460 aukcionų, keliant kainą juose atlikta per 6,5 tūkst. statymų. Tokiu būdu parduota 2767 ha miškų, didžiausia 1 ha kaina perkopė 15 tūkst. eurų.

Medienos paklausa didžiausia

Pagal galiojančią tvarką, miško savininkai nieko nepraranda ir neįvykus aukcionui: nereikalaujama, kad jie užmokėtų už miško apžiūrą ir specialistų konsultacijas, nes riziką prisiima įmonė. Neįvykus aukcionui, miško savininkas turi laisvą valią pats parduoti mišką arba tariasi su įmone dėl naujo aukciono sąlygų.

Pasak T. Palaimos, dažniausiai parduodamas miškas su žeme – tokių aukcionų vyksta daugiausia. Bet populiariausi yra išsikirtimui skirto miško aukcionai, nors jų vyksta mažiau. Tokio miško paklausa yra visada didesnė nei pasiūla, nes mediena yra reikalingesnė nei miškai.

Būtina sąlyga, norintiems dalyvauti aukcione, laimėjus įsigyti pirkinį – tai apsaugo miško savininką nuo derybų ir apgaulės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)