Mediena – paklausi pramonės žaliava, todėl toks reikalavimas gali paskatinti įmones ir verslininkus pirkti ne mišką, o medieną iškirtimui. Jau dabar nerimaujama, jog dėl to gali nukentėti lengvu uždarbiu susigundę smulkieji miško savininkai.

Miško pardavimo platformos „Miško aukcionas“ pardavimų vadybininkas Vitalij Petuchov primena, jog medieną iškirtimui parduodantys miško savininkai turi sumokėti mokesčius valstybei ir atkurti iškirstą mišką.

Požiūris į mišką skiriasi

Miškas yra kaip duona – jis reikalingas ir medienos perdirbimo įmonėms, ir galvojantiems apie ateitį. Miškų pardavimu užsiimančių įmonių specialistai pastebėjo, jog skiriasi lietuvių, ieškančių medienos, ir užsienio investuotojų požiūriai į mišką.

Lietuviai dažniausiai miškų ieško patys arba per tarpininkus, o nuvažiavę apžiūrėti miško, skaičiuoja, kiek ir kada medienos galės jame iškirsti.

Į tą patį mišką nuvažiavęs investuotojas galvoja visiškai kitaip. Žiūri, kur bus galima augančius medynus praretinti, ar reikia mišką ugdyti – ir skaičiuoja, kiek jis galėtų kainuoti už 15 metų.
Skiriasi ne tik požiūriai į mišką. Skiriasi ir pirkėjų įpročiai.
Pasak pardavimais užsiimančio vadybininko, miško savininkai turėtų žinoti, kad dažniausiai jie derasi ne tiesiogiai su įmonėmis, o su tarpininkais, kurie taip pat nori uždirbti. Todėl stengiasi nusipirkti kuo pigiau, kad jiems liktų kuo daugiau pelno.

Patirtis rodo, jog užsieniečiai, ypač švedai, dažniausiai renkasi miško aukcionus. Jiems tai pats paprasčiausias ir lengviausias miško pirkimo būdas: mato, kas tame miške yra, tiksliai žino, kad jį norima parduoti – lieka tik nuvažiuoti į mišką, paskaičiuoti, kiek jis vertas ir aukcione pasiūlyti kainą.

Miškas žiemą

Iškirstas miškas – bevertis

Miškų pardavimo vadybininkas pastebėjo, jog iki šiol geriau buvo ne tik parduoti, bet ir pirkti mišką su žeme.

Perkant statų mišką, ypač jei yra parengtas projektas, medieną teks iškirsti ir išsivežti. Nupirkus mišką su žeme, gali retinti kada nori - mediena negulės, nekels rūpesčių, bus galima išsikirsti tiek, kiek reikės ir kada reikės.

Pardavęs stačią medieną, miško savininkas pasilieka sau beverte tapusią pliką žemę su kelmais. Nei vienas sveikai mąstantis žmogus tokios žemės neperka. Žino, jog miškui užauginti reikia 100 metų.

Juo labiau kad kartu su pinigais už iškirstą medieną, savininkas gauna ir prievolę atkurti mišką: turi jį atsodinti arba laukti, kol atžels savaime. Bet kad pats atželtų, vis tiek teks į mišką važiuoti, jį prižiūrėti, retinti. Arba samdyti įmonę, kurioje dirba specialistai, galintys suformuoti pakankamai gražų mišką.

Specialistai tvirtina, jog tam, kad miškas įgautų bent kokią vertę, reikės maždaug 15 metų ir mažiausiai 1,5 - 2 tūkst. Eur/ha investicijų.

Bet ir investavus šitiek pinigų, geriausiu atveju miškas bus vertas 1000 Eur/ha.

Miškų pardavimo platformos „Miškoaukcionas.lt“ vadybininkas įsitikino, jog kelmus „auginančios“ žemės kaina tampa simboline – realiai ją galima parduoti už 500 Eur/ha.

Mokesčiai – privalomi

Taip pat stačią medieną parduodantys miško savininkai turi žinoti, jog sutarta kaina mažės dėl būtinybės sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Už parduotą apvaliąją medieną ir nenukirstą mišką skaičiuojamas 15 proc. mokestis.

Jei mediena parduodama įmonei, prievolė apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį tenka pirkėjui. Kai mediena ar miškas parduodamas fiziniam asmeniui, pardavėjas pats turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokesčius.

Miškų savininkai už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką taip pat turi sumokėti 5 proc. privalomuosius atskaitymus bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti. Reikia žinoti, jog pajamos, gautos už parduotą žemės sklypą, kuriame buvo miškas, nėra privalomųjų atskaitymų objektas.

Jei gaunama pajamų už miško kirtimo atliekas – biokurą, reikalaujama jas deklaruoti valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tai vadinamos B klasės pajamos, už kurias mokesčius sumokėti taip pat turi pardavėjas. Tačiau dėl taikomos lengvatos 15 proc. pajamų mokesčiu apmokestinamos tik didesnės nei 2500 Eur pajamos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)