Pilkių gynėjai visomis jėgomis šaukia, kad tai netiesa ir dėl įvairių susidūrimų kalti tik patys piliečiai, kurie elgiasi neatsakingai ir trukdo miško žvėrims. Medžiotojai įžvelgia pavojų ir su malonumu vykdo vilkų medžioklės kvotas.
Savo ruožtu spalį pranešta, kad Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugija gavo net du pranešimus apie tai, kad vilkai užpuolė žmones.
Vienas iš atvejų, kai buvo užpulta garbaus amžiaus moteris, apibūdinamas taip: „Mes užpuolimo vietoje nebuvome, tiesiog gavome skambutį iš moters sūnaus. Jis pasakojo, kad anksti ryte buvo užpulta moteris. Laimė, moteris buvo netoliese tvarto, šalia rado lentų padėtų, kuriomis ir atsigynė nuo žvėries. Žmonės nesistebi, kad vilkas ėmė puldinėti gyventojus – jų teigimu, jie kas rytą mato vilko apsilankymo ženklus. Kas kartą randa apdraskytas vis kito tvarto duris. Sunku patikėti, kad šuo taip veržtųsi į tvartą, galų gale, žmonės pasakoja, jog šunys to žvėries bijo. Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko prašymu kreipėmės į atsakingas institucijas prašydami suteikti leidimą paimti vilką iš teritorijos. Nors medžioti vilkus galima nuo spalio 15, tačiau L. Stanevičius teigė, kad jau buvo trys progos, kai jis tą vilką galėjo nušauti, tačiau kol leidimo nėra, to daryti negalima“, – komentavo Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus specialistė Žaneta Lydekienė
Po kelių savaičių tame pačiame rajone pilkieji išgąsdino į mokyklą einančius vaikus. Laimei, nuo žvėrių gintis pagalbinėmis priemonėmis šį kartą neteko.
Visgi gamtininkai sako – vilkai jau nebe tie, kokie buvo prieš kelis dešimtmečius ir susidūrimas su jais gali baigtis tragiškai.
„Vilkų gynėjų vertinimus turime girdėti, tačiau tai nėra atsakymas apie šio žvėries būklę. Aš, kaip gamtininkas, šios rūšies būklę vertinčiau kaip labai gerą. Tai, kad jų nematome vaikščiodami po mišką, tai ne rodiklis, kad jų nėra“, – sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Ekspertas pabrėžia, kad vilkai ir jų elgsena keičiasi. Žvėris tapo drąsesniu ir netgi akiplėšišku. Jie įprato prie žmogaus. Bet kuris plėšrūnas geba išnaudoti bet kokias detales, kurios jam naudingos.
„Daugybė paskutiniais metais užfiksuotų faktų liudija apie elgsenos pokyčius. Prieš 50 metų visi žinojo, kad jei yra 1,2 m aptvaras, žvėris per tvorą nelips, ne galvos, kad tai spąstai ir kelia pavojų. Šiandien jis kabarojasi per tvorą. Buvo atvejų, kai vidury baltos dienos žvėris atėjo į fermą ir papjovė 30 avių. Anksčiau tai buvo neregėtas dalykas. Plėšrūnas tiesiog prisitaikė prie pasikeitusių aplinkos sąlygų“, – dėlioja S. Paltanavičius ir pabrėžia, kad dėl to reikia keisti teisinę bazę, kuri jau paseno, nes buvo kuriama „senajam vilkui“, kuris bijojo žmogaus.
S. Paltanavičius sako, kad laimė, jog pas mus žmonės, kurie nieko nesupranta nepradeda patarinėti chirurgams. Tačiau tokie žmonėms mielai kovoja už gyvūnų, kurių jie akyse nėra matę, teises.
„Reikia dar daugiau tyrimų ir turime suprasti, kad gamtoje žvėrims sienų nėra. Vilkai tai ne Lietuvos problema. Jų populiacija ir gyvenimo arealas didelis. Baltarusijoje jie aktyviai medžiojami ir po didesnių medžioklių keliauja pas mus. Taip pat ir Latvijoje. Lenkijoje vilkai nemedžiojami ir populiacija nekontroliuojami. Lietuvoje pavasarį pirmieji papjauti gyvūnai fiksuojami Suvalkijoje, kur miškingumas mažiausias, tačiau greta Lenkija, kurie jie nemedžiojami“, – aiškina S. Paltanavičius, pripažįstantis, kad tik matydami pilną vaizdą galime kalbėti apie vilkus ir susikalbėti.
Gamtininkas neteigia, kad vilkas yra mielas ir švelnus žvėrelis, nekeliantis niekam pavojaus. Tai stambus ir stiprus plėšrūnas, kuris vis mažiau bijo žmonių.
„Netoli Vilniaus į sodų bendriją atėjo vilkas. Galbūt jis buvo augintas žmonių, nes buvo labai jaukus. Laimei, šį kartą niekas nenukentėjo. Tačiau įsivaizduokite, kad ūkininkas tvarte pamėgins užspeisti avis pjaunantį vilką. Pasekmės neprognozuojamos. Taip pat ir sodų bendrijų gatvėje, jei žvėris bus užspeistas ir neturės kur dėtis. Tačiau tai nėra unikalu. Tokia pat reakcija gali būti ir karvės ar arklio. Jie gali sužaloti žmogų“, – aiškina S. Paltanavičius, visgi sakantis, kad vargu ar bus taip, kad vilkas tykotų ir pultų žmogų kaip grobį.
Išimtis jei žmogus gamtoje suras į grobio dorojimą įsijautusį žvėrį, kuris gali nepastebėti besiartinančio žmogaus. Žvėriui grobis yra vienas svarbiausių objektų, kuriuos jie gina.
„Turime suprasti, kad prieš mus yra plėšrus žvėris ir elgtis atitinkamai“, – dėlioja S. Paltanavičius.
Kaip atrodo didelė vilkų gauja galite pažiūrėti čia. Filmuota Lietuvoje, Karšuvos girioje.
