Naujienų agentūra ELTA nurimus savaitgalį daugelyje Lietuvos miestų, tarp jų ir Kaune, įvykusių kalėdinių eglių įžiebimo švenčių šurmuliui, paprašė anuomet miesto kalėdine egle pasirūpinusį Kauno apskrities viršininką, dabar – Seimo narį Kazį Starkevičių atsakyti į keletą klausimų.

– 2000-aisiais pagrindinė kalėdinė Kauno eglė stovėjo ne Rotušės aikštėje, kaip pastaraisiais metais pastatoma, bet netoli Karo muziejaus, Vienybės aikštėje. Kuo ji buvo išskirtinė, kad net užsienio žurnalistų dėmesį atkreipė?

– Kadangi buvo tūkstantmečių sandūra, sugalvojome, kad ir pagrindinė miesto eglė gali būti sudaryta iš dviejų eglių, taip sakant, dviguba. Viena jų tvirtai stovėjo aikštėje ant žemės, kita buvo ant specialaus karkaso įtvirtinta virš jos. Abi eglės lietėsi viršūnėmis, ir buvo galima, į jas žiūrint, netgi kokį smėlio laikrodį įsivaizduoti. Taip pat – ir tūkstantmečių sandūrą bei kaitą. Žinoma, tokia eglė daug ką nustebino, kai kas ją gyrė, bet buvo ir kritikų.

– Ir kiek tas malonumas kauniečiams mokesčių mokėtojams tuomet kainavo?

– Visiškai nieko. Eglės pastatymo bei papuošimo, šventinio koncerto prie jos sąmata buvo apie 50 tūkstančių litų, bet šias išlaidas padengė pagrindinė eglės rėmėja – „Stumbro“ įmonė bei kiti privatūs rėmėjai. Brangiausia iš tos sąmatos buvo metalinė „dvigubos eglės“ konstrukcija. Patį medį Kaunui dovanojo miškininkai, mums tereikėjo eglę atsigabenti į miestą ir pastatyti. Anuo metu kalėdinių eglių varžybų Lietuvoje dar nebuvo.

Atvyko, parengė reportažą ir paskleidė apie Kauno eglę žinią daugeliui šalių. Tai buvo pirmoji Lietuvos kalėdinė eglė, savuoju populiarumu peržengusi šalies ribas.

– O paskui, po švenčių, kai tą pagrindinę Kauno eglę nupuošėte, iš jos netgi uždirbote, kamieną pjaustydami ir kaip suvenyrus pardavinėdami trinkelėmis?

– Na, taip, buvo toks atvejis. Po švenčių, kai buvo nukabintos visos girliandos ir kitokios puošmenos, paskelbėme ten pat, aikštėje, aukcioną. Ten pat ir pjaustėme ta kamieną, – buvo perkančiųjų... Neslėpėme dėl ko tai darome ir šiek tiek uždirbome, – 5 tūkstančius litų. Bet visos tos aukciono pajamos labai gražiai buvo perduotos vaikų namams. Tad mūsų uždarbis tada buvo vaikų šypsenos ir padėkos.

Šiemet Rotušės aikštę papuošusi kalėdinė Kauno eglė miesto biudžetui kainavo (kaip pirmadienį Eltai patikslino miesto mero patarėjas Simonas Kairys) 60 tūkstančių eurų, dar tiek pat atsiėjo Kalėdų miestelio aikštėje įrengimas. Nepigus buvo ir koncertas, kurį šeštadienį stebėjo tūkstančiai į aikštę suplaukusių kauniečių bei jų svečių. Gerai gyvename ir galime sau leisti brangiai švęsti?
Verčiau palikim šį klausimą apie miesto biudžeto pinigus be mano komentaro...

Ne vienus metus eglutę Kaunui simboliškai dovanodavo Norvegijos Vestfoldo grafystė, su kuria miestas 1991-aisiais užmezgė bendradarbiavimo ryšius. Paskui atėjo metas Kaune puošti Lietuvoje išaugintas žaliaskares, nes jų „sesėms“ tolima kelionė iš Norvegijos – per daug „varginanti ir grožiui kenkianti“. Ir kai pirmą kartą šio dešimtmečio pradžioje savivaldybė paskelbė priimsianti dovanų tinkamą puošti pagrindinėje miesto aikštėje kalėdinį medį, sulaukė daugiau nei 30 - ies kauniečių pasiūlymų, – nusipjaukit ir imkit. O vienais metais kalėdinė Kauno eglė atkeliavo net iš Vilkaviškio rajono sodybos. Vėliau sugalvota kitaip: padarytas metalinis karkas, į jį prikaišiojama eglišakių, ir eglė – gatava. Kartais ir be eglišakių apsieinama. Kaip jums patinka toks variantas?

Gal aš ir senamadiškų pažiūrų, bet vis tiek norisi kalėdinės eglės su miško kvapu. Ir nemanau, kad plastmasinės puošmenos, kad ir kokios jos būtų originalios, kūrybiškai, su meile bei išmone pagamintos, gali būti ekologijos rodiklis. Tikiu, kad nemažai kauniečių mano nuomonei pritartų, jei kas apie tai jų paklaustų.

– Tai iš to „senamadiškumo“ dar vienas Eltos klausimas, – kaip bus šiemet, ar statysite prakartėlę, su šieneliu ir avytėmis mažųjų kauniečių džiaugsmui Rotušės aikštėje, kur Jūsų šeimos rūpesčiu jos pradėtos statyti 2001-ųjų pabaigoje?

Laukiu, kol mano šeimos ūkyje avis apsiėriuos. Tikiuosi, gausiu prakartėlei pastatyti leidimą, nors pastaraisiais metais dėl to yra buvę ir nesklandumų. Kad kalėdinei mugei netrukdytų, prakartėlę pastatysiu ne Rotušės aikštėje, bet arčiau Kauno katedros bazilikos. Gal kokią gruodžio 22-ąją, prieš Kalėdas…