2021 m. kovo 31 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) svarstė parlamentinės kontrolės klausimus, kurie jaudina kiekvieną žemdirbį, rašoma Žemės ūkio rūmų pranešime.

Posėdyje dalyvavo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, poziciją įvairiais klausimais reiškė vicepirmininkai Algis Baravykas ir Vytautas Buivydas, Lietuvos vidutinių pieno gamintojų asociacijos nariai.

Dėl žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo

Pasėlių deklaravimo sezonas jau čia pat, tačiau, kaip paaiškėjo, jam dar nėra tinkamai pasiruošta. Atsižvelgiant į seniūnijų darbuotojams kylantį didesnį pavojų užsikrėsti Covid-19 liga, juos būtina paskiepyti, tačiau kol kas jie nėra įtraukti į pirmenybinį vakcinuojamų asmenų sąrašą (Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) reikalingų veiksmų ėmėsi). Specialistai nuogąstauja, kad procesas gali būti nesklandus. Jiems siūloma pareiškėjus kiek įmanoma aptarnauti nuotoliniu būdu, tačiau praktiškai deklaruoti plotus telefonu bus labai sudėtinga. Įvertinant karantino sąlygas Seimo komiteto posėdyje buvo siūloma pailginti deklaravimo sezoną.

Daug abejonių ir klausimų sukėlė žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos naujos redakcijos „Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių“ projektas.

Dėl Taisyklių projekto ŽŪR kovo 17 d. raštu pateikė Ministerijai pastabas, jos išdėstytos daugiau negu šešiuose puslapiuose. Be kita ko, siūloma atsisakyti reikalavimo nupjautą žolę susmulkinti ir tolygiai paskleisti. Tokia nuostata nepriimtina bitininkams – jiems netikslinga ruošti ir iš laukų išvežti šeimą, nes bitininkai šiuos plotus naudoja kaip bičių ganyklas.

Draudimas mulčiuoti

Draudimas mulčiuoti deklaruojamų pievų žolę sukėlė didžiausias diskusijas.

ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas teigė, kad draudimas smulkinti bei lauke paskleisti žolę sukėlė ne tik sodininkų, uogininkų, bitininkų, bet ir smulkiųjų gyvulių augintojų nepasitenkinimą. Deklaruojantiesiems pievas numatomas reikalavimas laikyti 0,3 sąlyginio gyvulio, šiems pareiškėjams taip pat bus privalu žolę nupjauti ir išvežti. „Absurdas. Jei gyvulys nenuės žolės, tai ją susmulkini ir paskleidi; bet reikės nupjauti ir išvežti, supūdyti mėšlidėje“, – V.Buivydas piktinosi nuostata, kuri yra perteklinė technologiniu požiūriu, reikalauja daugiau kuro sąnaudų, galiausiai lems didesnes CO2 emisijas.

Kęstutis Navickas

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tvirtino, kad Taisyklėse nėra prigalvotų naujų reikalavimų nei sodininkams, nei bitininkams, ir neslėpė, jog dėl mulčiavimo draudimo sulaukė aibės priekaištų jau pirmąją dieną. Tačiau nėra linkęs sutikti su priekaištais, nes leidimas mulčiuoti, ministro žodžiais, būtų ne pievų gerinimo, o bloginimo priemonė.

Ministro teiginius išplėtė bei Taisykles plačiau pakomentavo ŽŪM 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Rasa Motiejaitė. Pasak jos, naujovių yra labai mažai, o nauja redakcija yra parengta atsižvelgiant į tai, kad per daugelį metų visą laiką kažkas keitėsi, buvo noras viską sudėti į vieną vietą.

Specialistė įvardijo naujoves: tai pievų priežiūros tvarka (išskyrus tarpueilius soduose); dėl susietosios paramos pareiškėjams, didesniame nei 3 ha plote, atvirame grunte, auginantiems vaisius, uogas ir daržoves – jiems derliaus nuėmimo faktui įrodyti reikės pateikti nuotrauką per „NMA Agro“ programėlę; naujais kodais papildytas klasifikatorius; siekiant, kad susietąja parama galėtų pasinaudoti smulkieji ūkiai, mažiausias numatytas sodo, uogyno plotas dabar 10 arų.

Be kai kurių kitų smulkesnių pakeitimų palyginti su praėjusių metų deklaravimo Taisyklėmis, atsisakoma daug triukšmo sukėlusio siūlymo pareiškėjams dalį jiems priklausančių tiesioginių išmokų (1 Eur/ha) paskirti kažkuriai asociacijai.

Plėtojantis svarstymui apie tai ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas priminė bei atkreipė virtualaus posėdžio dalyvių dėmesį: „Praėjusioje kadencijoje klausimas užsiplieskė, nes ministerija nederino su savivalda, projektas buvo tyliai prakištas. Paskutinę minutę sužinoję, kreipėmės į Teisingumo ministeriją. Atsakė, kad 1 euro tvarka neaiški, nėra teisėta. Dėl to Rūmų asociacijos kreipėmės į ŽŪM, informavom kas kelia nerimą. Ne visos asociacijos yra „plotinės“ – kiaulių augintojų, šiltnamininkų, daržovių augintojų. Dabar jau greitai bus teismo sprendimas, pateiks išaiškinimą. Stumti buldozeriu neteisinga, nes gali tekti sugrąžinti pinigus atgal į ES“.

Sprendimą dėl Taisyklių Seimo komitetas priims po savaitės. Tačiau jau dabar galimos išvados: dėl siūlymo pratęsti deklaravimo terminą, dėl seniūnijų darbuotojų vakcinavimo siūlymo, dėl rekomendacijos ŽŪM suderinti Taisyklių nuostatas, leisti mulčiuoti.

Aptarė pieno kainų situaciją

Seimo komitetas susipažino su ŽŪR raštu Ministerijai dėl pieno sektoriaus probleminių klausimų, žemės ūkio ministro patvirtintų Pieno supirkimo taisyklių pakeitimo, reikalavimo nuo 2003-ųjų superkamą pieną atšaldyti iki ne aukštesnės kaip 8 ° C temperatūros, prašymu inicijuoti darbo grupę ir diskutuoti šiais klausimais. Žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus pateiktame atsakyme teigiama, kad atskiros darbo grupės ŽŪM kurti nekurs, nes jau yra Pieno taryba, o Rūmų atstovai į visas diskusijas ir pasitarimus bus pakviesti.

KRK posėdyje dėl Pieno taisyklių pakeitimo nebuvo diskutuojama. Susitelkta į žaliavinio pieno supirkimo kainų tendencijas, kurios smulkiesiems gamintojams yra nepalankios, nekompensuoja sąnaudų. Lietuvos vidutinių pieno gamintojų asociacijos (LVPGA) atstovė Alma Donielienė atkreipė dėmesį į praradimus, kuriuos patiria ūkininkai, pieną tiekiantys kas antrą dieną.

Apsikeitus nuomonėmis bei siūlymais, tarp jų ir svarstyti kainų reguliavimą, KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis diskusiją užbaigė taip: „Reguliuoti reikia ne kainas o santykius“. Tai, kad kas mėnesį iš Lietuvos išvežama po 6 tūkst. karvių, su tuo neketinama taikstytis.

Tačiau šią akimirką galimų sprendimų rankose dar nėra. Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius informavo, kad per ateinančias 6 savaites ŽŪM parengs ir turės subrandintą investicijų į sektorių strategiją.

Diskusijų dėl mėšlo naujas ratas

Daug iečių sulaužyta dėl pernai gruodį aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu patvirtintos Mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimo aprašo naujos redakcijos. Gyvulių augintojus labiausiai papiktino nuostata, kad nuo 2021 m. lapkričio 15 d. laukuose mėšlas negalės būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu.

Žemdirbiams sunerimus KRK pradėjo parlamentinę kontrolę, šių metų vasario 10-ąją priėmė protokolinį nutarimą dėl ginčijamų įsakymo nuostatų, rekomendavo atsakingoms ministerijoms su socialiniais partneriais peržiūrėti teisės aktą.

ŽŪR iniciatyva vasario 11 d. buvo surengta nuotolinė diskusija dėl mėšlo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, kurioje dalyvavo per 200 žmonių. Pagal diskusijos metu pateiktas pastabas ir pasiūlymus ŽŪR raštu kreipėsi į Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas. Pateikti argumentai buvo apsvarstyti Aplinkos ministerijos (AM) surengtame pasitarime. Kovo 3 d. ŽŪR dar kartą raštu kreipėsi į ŽŪM dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, pateikė papildomus argumentus dėl siūlomų pakeitimų panaikinimo.

Kovo 30-ąją į teisės aktų duomenų bazėje buvo paskelbtas naujas įsakymo projektas.

KRK posėdyje jį pakomentavo žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis. Pasak jo, stengiamasi maksimaliai pagerinti sąlygas smulkesniems gyvulių laikytojams, o kartu maksimaliai sumažinti galimų Europos sankcijų grėsmę. Pagal dabartinį projektą, būtų leista mėšlą per žiemą laikyti rietuvėse ūkiams iki 50 sąlyginių gyvulių (imtinai). Patikslinti aplinkosauginiai reikalavimai tokioms rietuvėms remiantis Vandens ūkio instituto rekomendacijomis. Be to, ministerija ketina užsakyti mokslinį darbą, kad per dvi artimiausias žiemas būtų išsiaiškinta, ar nedidėja paviršinio vandens tarša. Nuo tyrimo rezultatų priklausytų tolimesni ŽŪM sprendimai.

Norui pasitelkti mokslininkus parlamentarai pritarė. Tačiau ministerijai negailėta kritikos dėl to, kad naujas projektas atsirado vėlgi nesitariant su socialiniais partneriais, taip pat ir dėl siūlomos nuostatos esmės.

„Gal reikėtų pasikviesti, kalbėtis. Matome, poslinkis į geresnę pusę, bet iš praktinės pusės nesuprantu, kam 2 metus daryti tyrimus, juos galima atlikti ir laboratorijos sąlygomis, Seime nereikėtų diskutuoti“, – replikavo ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas.

Algis Baravykas
Foto: Asmeninins albumas

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) atstovė Regina Bernatonienė antrino: pradžioje turėtų būti išdiskutuojami tokie dalykai su socialiniais partneriais, o ne primetami nurodymai. Atkreipė dėmesį ir į technologinį niuansą: mėšlo susidarymui svarbus ne tik gyvulių skaičius, bet ir laikymo būdas.

KRK pirmininkas V.Pranckietis pritarė: geriausias taisyklių arbitras žemdirbiai, ir pirmiausia reikalavimai turi būti su jais suderinti.

Dar vienas parlamentinės kontrolės klausimas

Dar vienas parlamentinės kontrolės klausimas – dėl pakeitimų, kurie atsiranda Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše.

Siekiant stiprinti paukščių apsaugą ŽŪM koreguoja aprašą – Natura 2000 reikalavimus norima taikyti didesniame plote: jų turėtų laikytis visi, deklaruojantieji natūralias pievas (tokiomis pripažįstamos pievos, kurios deklaruojamos 5 metus iš eilės). Tokias pievas privalu išlaikyti – jų nearti, negalima ir įsėti. Reikalavimas galiotų apie 160 tūkst. ha plote, iš kurio Natura 2000 teritorijoms tenka 67,8 tūkst. ha.

Tai, kad ŽŪM inicijuoja plėtrą teritorijų, kur taikomi paukščių apsaugos griežtesni reikalavimai, Seimo narius ir nustebino, ir papiktino. KRK pirmininko V.Pranckiečio pastebėjimu, tai yra kišimasis į sėjomainą, linkėjo ŽŪM pasitelkti daugiau žemės ūkio srities specialistų, kurie išmanytų sektorių, kuriam rengia taisykles.