Kol kas sertifikuotas tik vienas toks kiaušinių gamybos ūkis, kuris įsikūręs Lazdijų rajone. Lietuvišku ženklu „Kokybė“ kiaušinius ženklins žinomi ūkininkai Rūta ir Gintas Cimakauskai.

Kokybiški produktai – kuo platesniam ratui

Lietuviški kokybiški, sveikatai naudingi ir aplinkai draugiškuose ūkiuose pagaminti produktai – kuo platesniam mūsų vartotojų ratui. Toks yra vienas iš Žemės ūkio ministerijos prioritetų.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitikimuose su žemdirbiais ir jų organizacijų lyderiais nuolat pabrėžia vieną pagrindinių siekių – kad į aplinkai draugišką, dirvožemį tausojantį bei klimato tikslus atitinkantį ūkininkavimą įsitrauktų vis daugiau šalies ūkininkų ir kad tokiuose ūkiuose būtų pagaminama kuo daugiau kokybiškų natūralių produktų, kurie kuo trumpiausiu keliu pasiektu mūsų vartotojus. Toks ūkininkavimas – trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymo sėkmė.

Tokia kryptis turėtų būti paranki ir mūsų piliečiams, kurie nuo seno vertina tai, kas išauginta ir pagaminta mūsų žemėje. Natūralumu, maistingumu, tausojančiais gamybos būdais ir aplinkai palankiomis technologijomis išsiskiria pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti produktai (NKP), kuriuos jau ne vienas pirkėjas prekybos vietoje atpažįsta pagal specialų ženklą „Kokybė“.

Žemės ūkio ministro įsakymu yra patvirtintos devynios NKP specifikacijos: bitininkystės produktų ir mišinių, grūdų produktų ir duonos, pyrago kepinių bei miltinės konditerijos gaminių, mėsos ir jos gaminių, paukštienos, pieno ir jo gaminių, šviežių vaisių ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų, vištų dedeklių kiaušinių, cukrinės konditerijos ir šokolado gaminių, giros.

Pirmasis sertifikatas NKP kiaušinių gamybai

Šiemet pirmą kartą buvo sertifikuota NKP kiaušinių gamybą. Tokį sertifikatą gavo Rūtos ir Ginto Cimakauskų ūkis Lazdijų rajone. Šie ūkininkai gerai žinomi Kauno, Vilniaus ir kitų miestų gyventojams. Keliuose riedantis Cimakauskų prekybinis autobusiukas skelbia, kad ūkininkai gamina naminę kaimišką kalakutieną, vištieną ir ant kraiko laikomų vištų kiaušinius. Pastarieji netrukus bus ženklinami lietuvišku ženklu „Kokybė“.

„Dabar ruošiamos etiketės ir netrukus bus galima ženklinti. Mes jau seniai prekiaujame kiaušiniais iš savo nedidelio ūkio, mūsų produkcijos vartotojai apie juos žino, tik jie nebuvo sertifikuoti. Kai Žemės ūkio ministerija patvirtino dedeklių vištų kiaušinių specifikaciją, mes pagal ją pritaikėme gamybą. Tai produktui suteikia pridėtinę vertę, o vartotojui bus aišku, kokiomis sąlygomis produktas pagamintas, kokia jo vertė. Ir tai pirkėjas gali sužinoti ne tik iš ūkininko, bet ir susirasti viešą informaciją apie tokį gamybos standartą ir sertifikatą“, – apie NKP privalumus pasakojo R.Cimakauskienė.

„Pasak ūkininkės, NKP produktų populiarinimui ir viešinimui galima gauti paramą. „Yra remiama informacijos sklaida, populiarinimo leidinių leidyba, viešieji renginiai. Tačiau be tokios paramos dar svarbesnė atsirandanti pridėtinė vertė dėl sertifikato ir suteikto kokybės ženklo“, – aiškino ji.

Cimakauskų ūkis

Šviežio kiaušinio galia

R.Cimakauskienė teigė, kad jų laikomų vištų pulkelis nėra didelis – apie 800 dedeklių. Per dieną surenkama apie 500 kiaušinių. Švieži kiaušiniai jau kitą dieną patenka į prekybą. Jais ūkininkai prekiauja iš savo firminio autobusiuko, NKP kiaušinių taip pat galima rasti mobiliuosius turgelius administruojančio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ prekybos vietose.

„Visa kiaušinio galia atsiskleidžia, kai jis yra šviežias. Tai jaučiama juslinėmis savybėmis, ir vartotojai tai vertina. Mes kiaušinių nekaupiame, nesandėliuojame – surinktus iškart vežame į prekybą“, – sakė ūkininkė.

Dedeklės vištos gali laisvai vaikščioti lauke, joms skirta apie pusė hektaro žemės. Vištos lesinamos savo ūkyje užaugintais grūdais. Taigi ūkyje vyksta gamyba nuo lauko iki stalo. „Patys auginame javus, pasigaminame lesalus, sufasuojame produkciją ir vežame vartotojams“, – patvirtino R.Cimakauskienė.

Ūkininkė aiškino, kad siekiant gauti NKP sertifikatą, reikia paisyti nustatytų reikalavimų tokio produkto gamybai. „Yra europinė direktyva, kuri nusako, kokie turi būti reikalavimai laisvai auginamų vištų kiaušiniams, kiek vienai dedeklei turi tekti aptvertos teritorijos, kokie turėtų būti lesalai ir kt. Kai yra tinkamos laikymo sąlygos ir tinkamas racionas, vištaitės deda skanius kiaušinius“, – sakė R.Cimakauskienė.

Nuo balandžio 1-osios gali prašyti paramos

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Šiam paraiškų rinkimui skirta 332 925 Eur paramos lėšų.

Paramos gali kreiptis žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys ir rinkai tiekiantys kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą (kaip valdytojai arba valdos partneriai).

Pabrėžiama, kad parama teikiama pareiškėjams, naujai įsitraukiantiems į tris pagal priemonę remiamas kokybės sistemas – ekologiškų produktų gamybos sistema, Europos Sąjungos pripažintų produktų kokybės sistema ir nacionalinė maisto produktų kokybės sistema.

Parama teikiama pirmą kartą įsijungiantiems į kokybės sistemas žemės ūkio veiklos subjektams arba kurie pastaruosius penkerius metus dalyvauja šiose sistemose. Svarbu, kad paraiška būtų pateikta per penkerius metus nuo pirmojo patvirtinamojo dokumento, sertifikato išdavimo arba gamintojo įregistravimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomame produktų, kurių pavadinimai įregistruoti GTG arba ir SGN arba GTG registre, gamintojų sąraše. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ilgiausia penkerių metų paramos teikimo trukmė sumažinama tokiu metų skaičiumi, kiek praėjo nuo pirminio dalyvavimo kokybės sistemoje ir paraiškos pateikimo dienos.

Paramą gali gauti pareiškėjai, dalyvaujantiems vienoje ar keliose kokybės sistemose.

Nefinansuos etikečių ir skrajučių išlaidų

Pagal KPP priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ parama teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus. Didžiausia galima viešosios paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus – 2 998 Eur ekologiškų produktų sistemos dalyviams, 2 776 Eur – ES pripažintų produktų gamybos sistemų dalyviams, 2 895 Eur – NKP gamybos sistemos dalyviams.

Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2021 m. paramos lėšomis, priklausomai nuo pasirinktos veiklos srities, gali būti finansuojamos sertifikavimo, kontrolės, apmokėjimo už tyrimus, numatytus kokybiškų žemės ūkio produktų specifikacijose, metinio įnašo už dalyvavimą remiamoje kokybės sistemoje išlaidos.

Svarbu įsidėmėti, kad nebus finansuojamos kanceliarinių prekių, smulkios biuro ir kompiuterinės įrangos įsigijimo išlaidos, etikečių, pakuotės dizaino, skrajučių, vizitinių kortelių ir pan. reklaminių prekių sukūrimo, spausdinimo bei įsigijimo išlaidos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)