„Lietuviai turi tokį bruožą, kad labai vertina ir mėgsta vietinius produktus – nuo močiučių išaugintų pomidorų ir raugtų agurkų iki sudėtingesnės gamybos produktų. Tad tie, kurie gamina kokybiškus produktus, netrunka rasti vartotojų. Ir nesvarbu, ar būsi miestietis, ar kaime kažką auginsi ir gaminsi, – pirkėjų bus“, – tvirtina jau dešimt metų šviežius ir brandintus karvės pieno sūrius tiesiai vartotojams tiekiantis A. Jokubauskas, sūrinės „Varinis puodas“ bendraturtis.

Sūrius gaminti mokėsi Prancūzijoje

Pieno ūkis ir sūrinė „Varinis puodas“ įsikūręs Varėnos krašte, kur gyvuliai ganosi natūraliose Dzūkijos nacionalinio parko ganyklose. Ūkyje laikoma penkiolika karvių, iš kurių pieno spaudžiami švieži sūriai ir gaminami sudėtingesni produktai – brandinti sūriai.

Sūrininkas sakė, kad prieš 10 metų pradėjus gamybą iškart ėmėsi brandintų sūrių. Mat jau turėjo geros patirties – Prancūzijos ūkyje mokėsi gamini tokius sūrius.

A.Jokubauskas pabrėžė, kad tai nėra šeimos ūkis. Jis dirba kartu su kolega. Sūrininko manymu, susikooperavus laikyti galvijų ūkį ir gaminti produktus yra kur kas geriau nei vienam šeimos ūkiui. „Ką reiškia šeimos ūkis, kuris užsiima gyvulininkyste? Ogi tai, kad diena iš dienos dirbi be išeiginių, tai vargo vakarienė, ir toks darbas tik atbaido jaunus žmones. Manau, kad geriausia yra dirbti susikooperavus“, – iš patirties žino sūrių gamintojas.

Kaime stinga žmonių, kurie imtųsi gamybos

A.Jokubausko manymu, trumpąsias maisto tiekimo grandines labiau skatinti ir propaguoti reikėjo prieš 10–15 metų, o dabar gi esant internetui tie, kurie gamina kokybiškus maisto produktus, labai greitai suranda savo klientus.

Kalbėdamas apie dabar tiek ES, tiek Lietuvoje skatinamas trumpąsias maisto tiekimo grandines sūrių gamintojas pastebėjo, kad pas mus didžiausias trūkumas – tokių gamintojų stoka.

„Apskritai kaime stinga žmonių, kurie norėtų veikti. Ūkininkų amžiaus vidurkis tikrai nedžiugina, šiuo atžvilgiu tendencijos prastos“, – į Lietuvos ūkininkų senėjimo problemą dėmesį atkreipė A.Jokubauskas.

Pasak jo, kurti ūkį ir pradėti gamybą reikia žemės, žinių ir investicijų, tad reikalinga parama. „Kiekvienu konkrečiu atveju stinga skirtingų dalykų, juk vieni paveldi ūkius, kiti kuriasi nuo nulio. Tiems, kurie nori dirbti ir kurti, reikalinga konkreti pagalba ir ją galima gauti. Bet tokių žmonių labiausiai ir trūksta“, – aiškino sūrių gamintojas.

Jis užsiminė, kad Lietuvoje yra vos daugiau nei 100 registruotų ūkių, kurie gamina ir tiesiai vartotojams tiekia pieno produktus. Tokie ūkininkai laiko po kelias ar keliolika karvių. „Taigi tokios produkcijos pagaminama mažai. Tad niekaip nepasakysi, kad rinka gali būti persotinta tokiais produktais. O vartotojų yra visur – tiek miestuose, tiek kaimuose“, – tvirtino A.Jokubauskas.

Populiari brandintų linų sėmenų duonelė

Bene dešimtmetį sėmeninius linus, judras, kanapes, garstyčias auginę ir iš jų aliejų spaudę Marijampolės krašto ūkininkai Mindaugas ir Ieva Smilgiai gerai pažįstami nemažam tokių augalinių produktų vartotojų ratui. Jauna šeima jau daug metų aliejų ir kitus augalinius produktus pardavinėja mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, dažniausiai Kaune. 2018 metais jie pasiryžo imtis didesnės gamybos ir savo jėgomis pradėjo statyti nedidelį maisto gamybos cechą.

Aliejaus spaudėjai neslepia, kad tuomet buvo nedrąsu, bet dabar, kai ir nauji jų gaminiai užkariauja pirkėjų širdis, entuziazmo nestinga. Brandintų sėklų duonelės, pabarstai, liofilizuoti skanėstai ir net kosmetika bei muilas – tokius produktus gamina ir tiesiai vartotojams siūlo Smilgiai.

„Dabar labai populiari brandintų linų sėmenų duonelė, turime penkių rūšių, iš kurių itin mėgstama duonelė su burokais, morkomis ir obuoliais. Neseniai pradėjome gaminti ir kosmetikos produktus bei muilą, bet pagrindas – maistas“, – aiškino Ieva Smilgienė.

Pasiliko tik produktų gamybą

Trumposios maisto tiekimo grandinės privalumus įvertinę Smilgiai nuo 2019 metų užsiima tik produktų gamyba, o žaliavas perka iš Lietuvos ūkininkų. „Kai atidarėme maisto gamybos cechą, supratome, kad visko aprėpti nesugebėsime. Bendradarbiaujame su augintojais iš įvairių šalies vietų. Kol išsirenkame tinkamą žaliavą, išbandome daug mėginių. Žiūrime, kad sėklos būtų tvarkingai paruoštos, kad iš jų gautume skanų ir kokybišką aliejų“, – pasakojo Ieva.

Ji sakė matanti privalumų žaliavą perkant iš kolegų. Prastais metais savo ūkyje pritrūkdavo žaliavos ar užaugdavo netinkamos kokybės, o perkant galima atsirinkti tinkamiausią iš skirtingų ūkių.

Sukūrė tris papildomas darbo vietas

Daug maisto produktų gamybos patirties įgijusi ir vartotojų poreikius analizavusi Ieva tvirtina, kad didžiausias trumposios maisto tiekimo grandinės privalumas tai, kad gamintojas ir vartotojas gali pabendrauti, pasikalbėti.

„Per pirmąjį karantiną atidarėme elektroninę parduotuvę, tai buvo geras sprendimas, tačiau gyvas bendravimas, ypač betarpiškas – nepakeičiamas. Nors turime elektroninę prekybą, daug žmonių skambina, nori pasikalbėti, pasikonsultuoti, išsiaiškinti, kokia produktų sudėtis ir kt. Iš pokalbių su žmonėmis gimsta nauji receptai. Tai toks abipusis ryšis“, – teigė augalinių maisto produktų gamintoja.

Atidarius maisto gamybos cechą prireikė daugiau darbo rankų, tad ūkininkai sukūrė tris naujas darbo vietas. „Dabar visi kartu sutartinai dirbame, kuriame naujus receptus ir kt. Negalime atsipalaiduoti, reikia nuolat galvoti, ką naujo pasiūlyti, įvertinti vartotojų poreikius ir pageidavimus“, – sakė Ieva.

Žemės ūkio ministerija

Nauda ir gamintojams, ir vartotojams

Tiems gamintojams, kurie įsitraukia į trumpąsias maisto tiekimo grandinės, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tiesia ranką. Ypač paramos ir paskatinimo reikia smulkiems ūkiams, kurie vyrauja Lietuvoje. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įsitikinęs, kad dalyvavimas trumposiose maisto tiekimo grandinėse gali sustiprinti smulkių ir vidutinių ūkių konkurencingumą. Ministras laiko asmeniniu iššūkiu sudaryti jiems visas sąlygas tokia galimybe pasinaudoti.

Trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra yra naudinga ne tik vietos gamintojams, bet ir vartotojams – mitybos specialistai pabrėžia, kad sveikatai palankiausia ir vertingiausia yra tai, kas auga čia pat, mūsų krašte.

Kooperacija gelbėtų ūkininkus

ŽŪM skatina trumpąsias maisto tiekimo grandines ir siekia, kad vietos gamintojai galėtų teikti savo produkciją viešosioms įstaigoms. ŽŪM nuomone, čia labai svarbu aktyvus savivaldybių dalyvavimas ir teigiamas požiūris.

Savivaldybių ir ūkininkų teigimu, didžiausia problema šiandien – vis dar gana sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros. Savivaldybėms lengviau pasirinkti vieną stambų tiekėją, kuris pristatys visus reikiamus produktus.

„Viešųjų pirkimų sistema privalo tapti gyvybinga. Turime sudaryti sąlygas, kad Lietuvos ūkiai pagaliau galėtų dalyvauti tiekiant produktus viešajam sektoriui. Tačiau jie turi kooperuotis, nes, akivaizdu, čia neužtenka tik vieno sektoriaus ūkių bendradarbiavimo. Pirkėjui reikia prekių krepšelio, kuriame būtų įvairių produktų“, – teigia K. Navickas, paaiškindamas, kodėl stringa viešieji pirkimai šioje srityje.

Ministro įsitikinimu, pagal vartotojo principą susikooperavę ūkininkai gali būti alternatyva prekybos centrams. „Reikia dar daug techninių klausimų – logistikos, produktų sandėliavimo – išspręsti. Turi būti įdiegtas ūkininkams ir produktų pirkėjams patogus atsiskaitymo mechanizmas“, – teigia ministras K. Navickas.

Anot ministro, svarbu ir suvienyti perdirbėjus su gamintojais, kurie vienas be kito negali veikti, tačiau tarp jų vis dar juntama priešprieša. „Mums reikia solidarumo šalies viduje, ypač po koronaviruso pandemijos, ir aš užsibrėžęs tai pasiekti“, – situaciją apibūdina ministras.

Finansinė parama stiprina konkurencingumą

Ūkininkai, kooperatyvai, žemės ūkio bendrovės ir kiti privatūs juridiniai asmenys jau dabar savo rankose turi priemonių, kurių pagalba galima sustiprinti vietos produkcijos konkurencingumą vietos rinkoje.

Norinčiųjų kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą nuolat daugėja. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ 2019 m. sulaukta 16 paraiškų, 2020 m. šis skaičius išaugo iki 27. Siekiantieji kurti trumpąją maisto tiekimo grandinę gali gauti iki 120 tūkst. eurų paramą vienam projektui.

Vietos ūkininkai taip pat aktyviai ieško kelių į vaikų ugdymo įstaigas, dalyvaujančias ŽŪM finansuojamoje Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos priemonėje.

ŽŪM šiai paramai 2019 m. skyrė 186 tūkst. Eur, 2020 m. – 571 tūkst. Eur, 2021 m. – 1 mln. 8 tūkst. Eur. Numatyta proporcingai didinti lėšas ir 2022 bei 2023 metams.