Vietos gamintojai skatinami pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Vienas iš reikšmingiausių yra priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ finansavimas. Pagal šią sritį paraiškos priimamos nuo š. m. lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d.

Žaliavą perdirba į galutinį produktą

Kauno rajone įsikūrusio ūkininko Audriaus Banionio daugiašakiame ūkyje beveik visa pagaminta produkcija yra skirta galutiniam vartotojui. Galima sakyti, kad šis ūkis – klasikinis trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymo pavyzdys.

1998-aisiais įkurtame ūkyje auginami pieniniai ir mėsiniai galvijai, kiaulės, avys, vištos, žąsys. Jie šeriami ir lesinami ūkio laukuose išaugintais grūdais. Čia veikia duonos gaminių kepykla, mėsos ir pieno perdirbimo padaliniai, prižiūrimas bitynas ir vaismedžių sodas. Taigi vietos rinką pasiekia ūkyje pagaminti duonos gaminiai, pieno ir mėsos produktai, kiaušiniai, medus, vaisiai.

Ūkio savininko siekis – aprūpinti vartotojus kuo įvairesniais natūraliais produktais, kurie gaminami išlaikant senąsias kaimo tradicijas. Šie produktai parduodami turguose, ūkio „parduotuvėse ant ratų“, jie tiekiami ir į didžiuosius prekybos tinklus, produktų galima užsisakyti internetu.

Pagrindinė trumpųjų maisto tiekimo grandinių idėja – gaminti ir parduoti ne žaliavą, o galutinį produktą. Taip ūkiui sukuriama didesnė pridėtinė vertė, o vartotojui patraukli tvari maisto gamybos sistema.

A. Banionis sako, kad žaliavos iš ūkio beveik neparduoda, tik gaminius. „Auginame grūdus, pasigaminame kombinuotųjų pašarų, kuriuos sušeriame ir sulesiname. Gyvulių taip pat neparduodame, vyksta gamyba ūkyje. Tik pieno dar viso perdirbti negalime, bet dabar plečiame ir modernizuojame cechą, kad galėtume ir šioje grandyje iš visos žaliavos gaminti galutinį produktą“, – tvirtino ūkininkas.

Vištos ir kiaušiniai
Foto: Archyvo nuotr.

Vadovas nesibaido jokių ūkio darbų

Energija kunkuliuojantis ūkio vadovas, pozityviam darbui įkvepiantis ir savo darbuotojų komandą, pasakojo, kad „trumpinti“ maisto tiekimo grandinę sumanė daug anksčiau.

Ūkininkas vardijo tokios gamybos privalumus – gali pats planuoti, kiek laikyti gyvulių, kiek gaminti, ir kiek parduoti. Tačiau užsiminė ir apie daugiašakio ūkio gamybos rūpesčius. Kiekvienoje grandinėje labai daug tikrintojų, tad jų ūkyje nuolat apstu.

Pasiteiravus ūkininko, kokia ūkio veikla arčiausiai širdies, humoro nestokojantis vyras aiškino, kad tai būtų panašu į svarstymą, koks rankos pirštas reikalingiausias. „Dabar daugiau dirbu mėsos gamybos grandyje. Ten reikia pagalbos, užsakovai prašo įvairių gaminių, taip greitai gamybos neperorientuosi, specialiai tam žmonių nėra, reikia dirbti pačiam naktimis, tad dabar esu rūkintojas ir mėsos gamybos technologas“, – pasakojo diplomuotas veterinaras.

A. Banionis nėra kostiumuotas vadovas. Vyras nevengia įvairių darbų ir sako, kad jam svarbus žodis „reikia“. „Turime prisiauginę žąsų, eisime jas pešti Kalėdoms. Su kolektyvu smagu kartu darbuotis“, – entuziazmu ir naujais sumanymais aplinkinius užkrečia ūkio savininkas.
Modernizavo pieno ūkį

A. Banionio ūkis yra pasinaudojęs 2014–2020 m. KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ finansavimu. Investicinis projektas vadinosi „Gamybos bazės modernizavimas“.

„Pasistatėme karvių melžimo aikštelę, įdiegėme bandos valdymo programą, įsirengėme girdyklas, siurblines, ventiliaciją, guoliavietes – viską, ko reikia gyvūnų gerovei užtikrinti. Gal vėliau investuosime ir į melžimo robotus“, – sakė ūkio vadovas.

Ūkininkas dabar įgyvendina dar vieną investicinį projektą, kuris remiamas pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.

Šios priemonės parama yra skiriama gamintojams, kurie yra sutarę kartu vystyti bendra veiklą. Svarbiausia sąlyga – paraišką gali teikti mažiausiai 2 ūkio subjektai. R. Banionis sakė, kad paraišką teikė ir paramą projektui „Produkcijos realizavimo kanalų plėtra ūkių bendradarbiavimo pagrindu“ teikė trys ūkio subjektai.

„Susitarėme su mėsinių galvijų augintojais kartu bendradarbiauti. Pirksime keturias autoparduotuves, kurios vartotojams iki namų atveš būtiniausių maisto produktų. Tai bus kaip mini prekybos centriukai. Tos autoparduotuvės brangios, bet ir modernios, ten viskas šiuolaikiškai įrengta. Drauge dirbsime, vieni kitiems padėdami ir vieni kitų neužgaudami. Plačiau žiūrint Lietuvoje nėra didelė gamyba, turime tarpusavyje ne konkuruoti, bet bendradarbiauti“, – įsitikinęs A. Banionis.

Medus
Foto: Pixabay

Patvirtintos naujos taisyklės

Pabrėžiama, kad šiuo paraiškų teikimo etapu parama bus skiriama tik pareiškėjams, kurie pateiktame projekte numatė investicijas skirti gamybinių pastatų ir (arba) statinių naujai statybai arba esamų rekonstravimui ar kapitaliniam remontui ir šioms investicijoms finansuoti prašo paramos. Tie projektai, kuriuose nenumatyti statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, bus laikomi netinkamais finansuoti.

Šį kartą paraiškos bus renkamos iš norinčių įvykdyti „didžiuosius“, o ne supaprastinta tvarka įgyvendinamus projektus. Su paraiška būtina pateikti verslo planą su finansinėmis prognozėmis.

Kam skiriama parama

Parama skiriama pareiškėjams, užsiimantiems žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimu (rūšiavimu, pakavimu, surinkimu ir t. t.), perdirbimu ir tiekimu rinkai, arba pripažintam žemės ūkio kooperatyvui, užsiimančiam tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimu ir realizavimu, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimu.

Pareiškėjo gaminamas produktas ar valdoje pagaminto produkto apdorojimo ir perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.

Kokie reikalavimai pareiškėjams

Kaip ir ankstesniais paraiškų teikimo etapais, dėl paramos kviečiami kreiptis ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, įregistravę ūkininko ūkį ir valdą.

Reikalavimas įregistruoti savo vardu valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems ir realizuojantiems iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba pastaruosius perdirbantiems ir realizuojantiems iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus (kooperatyvai).

Pareiškėjas iki paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai ne trumpiau kaip 12 mėnesių vykdyti žemės ūkio veiklą ir gauti iš jos pajamų. Pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis kaip 8 000 Eur (netaikoma kooperatyvams).