Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus, miško valdytojus ir kaimo vietovėse veikiančias įmonės pasinaudoti specialistų konsultacijoms teikiama parama ir teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“.

Dokumentus dėl šios paramos galima teikti nuo lapkričio 20 d. iki gruodžio 21 d. Paraiškos priimamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt. Šiuo būdu jos bus renkamos iki paskutinės kvietimo teikti paraiškas dienos 24 val.

Ištarus žodį „kanapės“ žmonės šypsojosi

Sumanus ūkininkavimas, išskirtinių produktų gamyba ir jų pardavimas tiesiai vartotojams leidžia gyvuoti ir mažiems ūkiams. Tokiems ūkiams labai praverčia konsultantų patarimai.

Vilnietis Eugenijus Jakubauskas, Širvintų rajone įsikūrusio nedidelio ūkio savininkas, sakė, kad jam skirta 2014–2020 m. KPP priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos srities „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“ parama.

Dabar jis laukia į savo valdas atvykstant specialistų, kurie padės išsiaiškinti, kokia yra dirbamos žemės kokybė. „Noriu konkrečiai žinoti, ko dirvoje trūksta, kokia jos cheminė sudėtis ir panašiai. Žadėjo atvykti specialistas iš Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Trakų biuro“, – kalbėjo ūkininkas.

E. Jakubausko ūkis nedidelis, bet jo savininkas išradingas, augina ir vartotojams tiekia išskirtinius produktus. Anksčiau augino svarainius, o nuo 2014 metų juos pakeitė kanapėmis. Ūkininkas parduoda kanapių sėklas, taip pat ir iš jų pagamintus miltus, kanapinę druską, kanapių pilno grūdo dribsnius, t.y. baltymus ir proteiną.

Ūkininkas teigė, jog reikėjo labai pasistengti, kad pirkėjai atkreiptų dėmesį į kanapių produktus, kurie yra labai vertingi. Dabar ne vienas pirkėjas turguose, kur vilnietis parduoda savo produkciją, ir be paraginimo perka kanapių sėklas ir kitus produktus. Tačiau pradžia buvo kitokia.

„Kaip ištardavau žodį „kanapės“, žmonės nusišypsodavo ir nueidavo. Dabar jau rečiau kam kanapės sukelia linksmą šypsenėlę, bet jų dar yra. Liūdniausia, kad žmonės neįvertina, jog mūsų senolių augintas augalas – labai geras ir maistingas produktas, kupinas įvairių medžiagų. Juk kanapės yra vienas iš geriausių natūralaus augalinės kilmės baltymo šaltinių. Be to, jų sudėtyje yra Omega-3, Omega-6, Omega-9 riebalų rūgščių, skaidulinių medžiagų“, – pelnytai kanapes gyrė jų augintojas.
Su retais produktais bus aplenkęs laiką

Su kai kuriais produktais kanapių augintojas, matyt, bus aplenkęs laiką. Be jau minėtų, E. Jakubauskas vartotojams yra siūlęs ir dar retai matomų produktų – kanapių nealkoholinio alaus ir kanapių pieno.

„Pabandėme gaminti nealkoholinį alų ir pieną, bet pamatėme, kad jiems dar ne laikas. Pavyzdžiui, kanapių pienas labai greitai genda, turi būti šviežias greitai suvartojamas, o jeigu vartotojų nėra, neverta gaminti. Gal dar per anksti šiuos produktus siūlyti“, – svarstė pašnekovas.

Jis pripažino, kad ir kiti kanapių produktai dar nėra labai populiari prekė. „Iš tiesų kanapių vartotojų dar nėra daug. Aiškų, jų ratas plečiasi, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi. Kita vertus, nėra ko norėti, kad per trumpą laiką kanapės išpopuliarėtų. Reikia nuosekliai aiškinti apie šiuos produktus ir apie jų vertingumą“, – kalbėjo vilnietis.

Svarbi konsultantų pagalba

Ūkininkas turi 6 ha žemės, iš kurių pusė skiriama kanapėms. Kadangi jis paiso sėjomainos, tad vienais metais sėja kanapes, kitais metais toje vietoje auga sideratai, dabar populiariai vadinami žaliąja trąša.

Kanapių augintojas prisiminė anksčiau girdėjęs, kad šis augalas gali augti bet kokiomis sąlygomis, ir bet kokioje dirvoje. „Sklandė kalbos, kad kanapės auga bet kur. Aišku, kad išdyks pabėrus sėklos, bet jeigu nori atitinkamo derliaus ir geros produkcijos, jas reikia tinkamai prižiūrėti, išmanyti technologijas, žinoti, kada ir kur sėti, ir kt. Svarbi ir žemės sudėtis, todėl ir prašau konsultantų pagalbos“, – tvirtino ūkininkas.

Paramos intensyvumas skirtingas

Paramos konsultavimo paslaugoms kompensuoti gali kreiptis ūkininkai – ūkio, kurio ekonominis dydis siekia 4 tūkstančius Eur, savininkai, miško valdytojai, turintys ne mažesnę nei 1 hektaro valdą, bei kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės.

Numatoma pinigų suma priemonei 2020–2022 m.: ūkininkams, jauniesiems ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams – 167 945 Eur; miško valdytojams – 64 500 Eur; kaimo vietovėse veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms – 46 500 Eur.

Didžiausia paramos suma vienam konsultavimo paslaugų gavėjui per KPP įgyvendinimo laikotarpį – 1 500 eurų (be PVM).

Parama skiriama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.

Paramos intensyvumas skaičiuojamas skirtingai: ūkininkams, jauniesiems ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams kompensuojama 100 proc. arba 70 proc. konsultavimo paslaugų teikimo valandinio įkainio, atsižvelgiant į konsultavimo paslaugų sritį. O miško valdytojams kompensuojama 100 proc., kaimo vietovėje veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms – 70 proc. konsultavimo paslaugų teikimo valandinio įkainio.

Orientuota į ES žaliąjį kursą

Žemės ūkio ministerijos Žinių plėtros ir konsultavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Bernotas atkreipė dėmesį į naujai patvirtintų 2014–2020 m. KPP priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos srities „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“ įgyvendinimo taisyklių esminį pokytį – konsultavimo temų spektras yra orientuotos į ES žaliojo kurso įgyvendinimą.

Pareiškėjų atitiktis KPP priemonės atrankos kriterijams gauti konsultavimo paslaugas vertinama tuo atveju, jei lėšų suma, kuri gali būti paskirstyta konsultavimo paslaugoms gauti pagal atskirus pareiškėjus, yra didesnė arba lygi 2020−2022 m. planuojamai skirti paramos sumai pagal priemonės veiklos sritį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)