Ne vienas ūkininkas tokiems tikslams jau yra pasinaudojęs Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ finansavimu.
Statys dedeklių fermas
ES vis daugiau dėmesio skiriama tvarioms maisto tiekimo sistemoms, kurių svarbą dar labiau išryškino COVID-19 protrūkis. Kai karantino metu užsidarinėjo valstybių sienos ir buvo daug nežinomybės, gyventojai kaip niekad anksčiau įvertino, kaip svarbu iš patikimų vietos gamintojų rankų įsigyti būtiniausių maisto produktų.
Vartotojams tiekti ūkyje pagamintą galutinį produktą – pagrindinis Kupiškio rajone ekologiškai ūkininkaujančių brolių Igno ir Stepo bei sesers Kristinos Kazlauskų siekis. Tokių tikslų ūkininkai siekia pasinaudodami 2014–2020 m. KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ lėšomis.
Projektui „Ekologiškų vištų dedeklių auginimas Igno Kazlausko ūkyje“ skirta 200 tūkst. eurų, o Kristinos Kazlauskaitės paukštininkystės ūkio plėtrai – 209,5 tūkst. eurų.
„Modernios paukščių fermos jau turėjo būti pastatytos, pastatai suprojektuoti, gauti statybų leidimai, bet darbus pristabdė COVID-19, atidėjimo pernai reikėjo ir dėl sausros padarytų nuostolių. Taigi užtrukome, bet darbai tęsiami ir projektai įgyvendinami“, – aplinkybes aiškino I. Kazlauskas.
Ūkininkas sakė, kad jo ir sesers įgyvendinami paukštininkystės projektai yra panašūs, nes tikslas vienas – rinkai tiekti ekologiškus kiaušinius. „Iš pradžių suplanuota laikyti po 6000 vištų dedeklių. Jeigu viskas klostysis sėkmingai, galvojame apie plėtrą. Jei lydės sėkmė, gal ir daugiau kokių produktų gamintume“, – planais dalijosi ekologinio ūkio savininkas.
I.Kazlauskas užsiminė, kad panašius investicinius projektus, pagal kuriuos numatytos paukščių fermų statybos ir ekologiškų kiaušinių gamyba, įgyvendina daugiau ekologiškai ūkininkaujančių kolegų.
„Atsirado bendraminčių, kurie pasiryžo tokioms investicijoms. Matome, kad yra poreikis tokiai ekologiškai produkcijai, todėl nusprendėme trumpinti maisto grandinę. Auginame ekologiškus grūdus, tad kam juos pardavinėti kaip žaliavą, jeigu galima lesinti vištas ir rinkai tiekti kiaušinius. Realizuojant planuojame sutelkti didesnį produkcijos kiekį“, – aiškino ūkininkas.
Darniai dirba petys petin
Broliai ir sesuo ūkininkauja kartu, tarpusavyje pasidaliję darbus darniai dirba petys petin. Ūkininkauti pradėjo prieš penkiolika metų ir iškart pasirinko ekologinę kryptį.
„Buvome išsilakstę iš namų, išbandėme kitus darbus, teko padirbėti ir užsienyje, bet paskui visi sugrįžome į gimtinę ir nesigailime“, – pasakojo Kupiškio rajone įsikūręs ūkininkas.
Kazlauskai ne stačia galva neria į paukštininkystę – dabar jie ekologiškai augina mėsinius viščiukus. „Vartotojai įvertina ekologišką produktą. Paragavę grįžta atgal. Nors mūsų vištiena išauginta pagal ekologinius reikalavimus, dar negalime jos ženklinti kaip ekologiškos, nes tokio statuso neturi skerdykla, kur skerdžiami paukščiai. Bet netrukus jau galėsime taip ženklinti vištieną, nes skerdyklą įsirenginėjame savo ūkyje“, – pasakojo ūkininkas.
KPP parama – išsigelbėjimas
Panašius projektus įgyvendina ir tokio pat tipo paukščių fermas stato dar keletas ūkininkų iš įvairių šalies rajonų, priklausančių Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narių įsteigtam kooperatyvui „BIO LEUA“, tad į rinką bus tiekiamas gana reikšmingas kiekis ekologiškų kiaušinių.
Kaip tvirtino Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas, ekologinio ūkio savininkas Saulius Daniulis, visiems sutelkus produkciją realizacijai, bus didžiausios ekologiškų kiaušinių gamybos apimtys Baltijos šalyse. Jis taip pat įgyvendina nemažos apimties investicinį projektą ir imasi naujos veiklos – paukštininkystės. Ūkininkas ruošiasi statyti paukščių fermas, kur laikys vištas dedekles.
„Po vieną būtume mažai reikšmingi, bet susikooperavus per dvi dienas turėsime sunkvežimį kiaušinių“, – sakė S. Daniulis.
Investicinius projektus, kurie leis užsiimti ekologine kiaušinių gamyba, įgyvendinantys ūkininkai įvertino ir realizacijos galimybes. Jiems būtų patraukli vietinė rinka, ūkininkai norėtų vystyti trumpąją maisto tiekimo grandinę ir tiekti ekologiškus kiaušinius darželiams, mokykloms, viešojo maitinimo įstaigoms.
„Planuojame aktyviai dalyvauti trumpojoje maisto tiekimo grandinėje ir šviežią bei ekologišką produkciją tiekti vietos vartotojams. Būtų puiku, kad tokius produktus vartotų vaikai darželiuose, mokyklose“, – teigė ūkininkas.
Paukščių fermas statyti pasiryžę ekologinių ūkių savininkai sutartinai pabrėžia, kad be 2014–2020 m. KPP paramos nebūtų įmanoma įgyvendinti tokį sumanymą. Bankai tiek nepaskolintų, todėl KPP finansavimas – vienintelis išsigelbėjimas.
Šiemet papildomas kvietimas
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad š. m. rugsėjo 2 d. buvo pakoreguotas paramos paraiškų pagal 2014–2020 m. KPP priemones priėmimo 2020 metais grafikas.
Šiais metais papildomai numatyta pakviesti teikti paraiškas pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Paraiškos bus priimamos nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 18 d.
Paramos gali kreiptis fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, taip pat – juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka savo vardu įregistravę valdą.
ŽŪM specialistai primena, kad pagal veiklos sritį remiama žemės ūkio produktų gamyba,
prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai, taip pat – pripažinto žemės ūkio kooperatyvo iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.
Lėšos yra skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
