Šios priemonės išskirtinumas, kad paraišką gali teikti mažiausiai du partneriai – kaimo vietovėje veikiantys smulkieji ūkininkai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės bei fiziniai asmenys, kurie susitaria bendrai veikti ir investuoti į tokią veiklą. Jie gali gauti 90 tūkst. eurų siekiančią paramą vienam projektui įgyvendinti.

Iš viso šiam paraiškų teikimo etapui skirta daugiau kaip 2,3 mln. eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Palengvina darbus ir sustiprina

Nuo 2016 metų atsiradusi minėta priemonė vis daugiau smulkiųjų ūkininkų, miškininkų ir kaimo vietovėse veikiančių smulkiųjų verslininkų skatina sutelkti jėgas bendrai veiklai ir prašyti paramos bendroms investicijoms.

Kaip pastebi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė, smulkieji ūkio subjektai vis drąsiau naudojasi galimybe gauti paramą bendradarbiavimui ir kartu įgyvendinti bendrus projektus.

„Ne veltui sakoma – kur du stos, ten daugiau naudos, juk toks bendradarbiavimas ne tik palengvina darbus, bet ir padeda nedideliems ūkiams stiprėti ir tapti konkurencingesniais“, – pabrėžė ŽŪM atstovė.

Išbando naują veiklą

Galimybe pasinaudoti 2014–2020 m. KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ finansavimu susiviliojo du broliai Almantas ir Mindaugas Šedžiai iš Rokiškio rajono. Jie parengė mėsinės gyvulininkystės ūkių plėtros projektą, kurio įgyvendinimui buvo skirta parama.

Broliai jau įsigijo gyvulininkystės ūkyje labai reikalingus šarnyrinį krautuvą, šienainio ritinių presą–vyniotuvą ir grūdų traiškytuvą.

„Nuo pavasario išbandome naują veiklą, superkame veršelius, kuriuos nupenėsime iki reikiamo realizacinio svorio. Paauginti juos reikia ne mažiau kaip pusantrų metų. Veršelius superkame savo krašte, sustojus jų eksportui supirkimo kainos nukrito, bet supirkėjai mažiau moka ir už paaugintus jaučius“, – pasakojo A.Šedys.

Jis teigė, kad naujos veiklos apimtys kol kas nėra didelės. „Iškart negali labai išsiplėsti, reikia skaičiuoti ir įvertinti ekonomiškumą“, – sakė ūkininkas.

Broliai lengvai susitarė

A.Šedys neslėpė, kad skiriama parama smulkiųjų ūkininkų bendradarbiavimui labai reikalinga ir naudinga. Jis sakė, kad susitarti su broliu kartu teikti paraišką nebuvo sudėtinga. Anot rokiškėno, nėra sunkumų jiems ir dalintis paramos lėšomis įsigyta technika.

„Kartu dirbame ir planuojame, ta pačia kryptimi vystome veiklą, tad problemų nekyla“, – kalbėjo ūkininkas.

Tačiau jis pripažino, kad Lietuvoje žemdirbiai dar nėra labai linkę dirbti išvien. „Juk ir kooperacija sunkiai įsivažiuoja. Matyt, tam įtakos vis dar turi tarybinių laikų kolektyvizacijos palikimas“, – svarstė A. Šedys.

Ūkininko manymu, mūsų žemdirbiams vertėtų pasimokyti iš vakariečių kolegų, kurie moka susitarti ir dirbti kartu.

Bendradarbiauti ryžtasi ir kaimynai

ŽŪM 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė pripažino, kad nėra lengva išjudinti smulkiuosius ūkininkus kooperuotis. „Tačiau kad ir nedrąsiai, geri pavyzdžiai vilioja ūkininkus bendradarbiauti, o ministerijos darbo vaisiai skatinant ūkininkus kooperuotis jau duoda rezultatų – jie kasmet vis geresni. Prieš tai buvęs paraiškų teikimas – geriausias, nes buvo gauta daugiau paraiškų, nei kvietimui buvo skirta lėšų“, – tvirtino N.Padvaiskaitė ir pridūrė, kad rezultatams įtakos turi ir tai, jog paramos gavimo sąlygos tampa vis geresnės.

ŽŪM atstovė pastebėjo, kad kol kas bendrą projektą įgyvendinti lengviau susitaria šeimos nariai. Vis dėlto jau yra nemažai pavyzdžių, kai bendradarbiauti ryžtasi geri draugai ar kaimynai – ūkininkai jau supranta, kad siekiant didinti savo ūkių konkurencingumą pravartu suvienyti jėgas ir su svetimais žmonėmis, svarbiausia – turėti bendrą tikslą.

Paramos intensyvumas – nuo 60 iki 100 proc.

Pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ yra remiami kaimo vietovėje veikiančių smulkiųjų ūkininkų, smulkiųjų miško valdytojų, labai mažų įmonių bei fizinių asmenų bendri darbo procesai dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą.

Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 90 tūkst. eurų, o didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2014–2020 m. laikotarpiu negali viršyti 200 tūkst. eurų.

Skiriamos paramos intensyvumas priklauso nuo patirtų išlaidų: projekto bendrosios išlaidos finansuojamos 100 proc., verslo plano įgyvendinimo išlaidos – 60 proc., o tais atvejais, kai verslo planas įgyvendinamas smulkiesiems ūkininkams bendradarbiaujant gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose, numatyta kompensuoti iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti verslo plano išlaidų.

Smulkieji ūkininkai gali įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, susijusios su žemės ūkio produktų gamyba, naujų technologinių įrenginių, kompiuterinės ir programinės įrangos, skirtos projekto reikmėms. Be to, galima gauti kompensaciją ūkio paskirties naujų pastatų statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui.

Taip pat parama skiriama infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimui, naujai miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technikai bei įrangai (išskyrus medienos vežimo keliais techniką), dirvos paruošimo miško želdiniams / žėliniams mechanizmams, viešinimo bei bendrosioms išlaidoms kompensuoti.

Svarbu, kad būtų ta pati ekonominė veikla

ŽŪM atstovai primena, kad pareiškėjai paraiškas teikti ir bendradarbiavimu paremtą veiklą vykdyti gali kartu tik su ta pačia ekonomine veikla užsiimančiais partneriais, t. y. ūkininkai su ūkininkais, miškininkai su miškininkais, alternatyviąja veikla užsiimantys subjektai su alternatyviąja veikla užsiimančiais subjektais, pagal tą pačią ekonominės veiklos rūšį, t. y. viename projekte negali būti numatyta keleto skirtingų alternatyvios ekonominės veiklos rūšių. Reikia žinoti, kad projekto įgyvendinimo metu naujų veiklų įtraukti negalima.

Pabrėžiama, kad pareiškėjo partneriu negali būti paties pareiškėjo įsteigtas juridinis asmuo, taip pat juridinis asmuo, kurio valdyme pareiškėjas dalyvauja.

Teikiamoje paraiškoje būtina įvardyti partnerius ir kartu su paraiška pateikti bendrą jungtinės veiklos sutartį.

Paraiškos gauti paramą renkamos Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.