Paraiškos pagal naują priemonę bus priimamos nuo spalio 19 d. iki lapkričio 20 d. Tam numatyta 33,1 mln. eurų. Lėšos yra skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Perskirstė lėšas iš kitų KPP priemonių
KPP įgyvendinimo stebėsenos komitetas pritarė, kad būtų perskirstytas KPP 2014-2020 m. biudžetas ir būtų rasta lėšų naujai priemonei „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“ įgyvendinti.
Lėšos perskirstytos iš kitų KPP priemonių, veiklos sričių, kuriose prognozuojamas nepanaudotų lėšų likutis programinio laikotarpio pabaigoje.
Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui ūkininkui (fiziniam ar juridiniam asmeniui, vykdančiam žemės ūkio veiklą) neviršys 7 tūkst. eurų, o fiziniam asmeniui, savarankiškai vykdančiam veiklą pagal veiklos liudijimą ar įregistravus individualią veiklą, numatoma parama iki 1,8 tūkst. eurų. Labai mažai ir mažai įmonei (juridiniam asmeniui neatsižvelgiant į jo teisinę formą) suma neviršys 18 tūkst. eurų.
Parama būtų skiriama pareiškėjams, vykdžiusiems ir paraiškos pateikimo momentu vykdantiems veiklą, kuriai karantino metu (2020-03-15 iki 2020-06-17) buvo taikomi apribojimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, arba gamina žaliavą produkcijai ar produkciją, kurios realizavimui turėjo įtakos apribojimai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“.
Paramos reikia kaip oro
Lietuvos ūkininkų organizacijų atstovai palankiai vertina naują KPP priemonę, pagal kurią bus teikiama išimtinė parama dėl COVID-19 krizės, ir sutaria, kad kai kam ji bus reikalinga kaip oras.
Žemės ūkio sektoriaus dalyvių diskusijose nekart buvo pripažinta, kad paramos reikia ir ūkininkams, ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms, nes sunkumų patyrė ir vieni, ir kiti. Daug kalbėta, kad dėl COVID-19 protrūkio sustojus realizacijai, atsirado sunkumų dėl vėluojančių atsiskaitymų, apyvartinių lėšų stokos. Žemės ūkio produkcijos supirkėjams pristigus lėšų, jie negali atsiskaityti su žemdirbiais, šie tada negali atsiskaityti su kitais tiekėjais. Užsisuka toks ratas, kai vieni kitiems skolingi ne iš blogos valios. Parama padėtų ištrūkti iš tokio rato. Jei lėšos pasiektų smulkias ir vidutines įmonėms, kurios superka žemės ūkio produkciją, jos galėtų atsiskaityti su žemdirbiais.
Panevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas svarstė, kad minėta parama gali būti naudinga tiems, kurie vykdo investicinius projektus ir stokoja apyvartinių lėšų. „Tiems, kam dabar labai reikia lėšų, pasinaudos nauja KPP priemone. Parama padės jiems išspręsti problemas“, – sakė javų augintojas.
Ūkininkas O. Pečeliūnas dar pastebėjo, kad tokiomis iniciatyvomis parodoma, jog valstybė nori padėti tiems, kurie atsidūrė sunkioje situacijoje.
Kalbant apie apyvartinių lėšų stoką pabrėžiama, kad tiek ūkininkams, tiek įmonėms labai sudėtinga pasiskolinti iš bankų, tad nauja suplanuota parama kai kam gali būti kaip deguonis.
Svarbu išsaugoti gamybos potencialą
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė pabrėžė, kad dabar labai svarbu išsaugoti Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus gamybos potencialą. Naujos KPP 2014-2020 m. priemonės „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“ parama į tai ir orientuota.
„Pagal šią priemonę siekiama padėti ūkininkams ir fiziniams asmenims, vykdantiems veiklą kaimo vietovėje, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė, išlaikyti ekonominį gyvybingumą dėl to, kad jų ekonominė situacija pablogėjo ir finansinis poveikis tęsiasi ilgiau negu karantino laikotarpis“, – teigė ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė.
V. Žoštautienė priminė, kad kai kuriems žemės ūkio sektoriams, vykdantiems pirminę gamybą ir nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos, jau buvo skirta valstybės parama, ir pabrėžė, kad šia laikina priemone siekiama spręsti likvidumo problemas, dėl kurių kyla pavojus ūkininkavimo veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančių mažųjų įmonių ir ūkių veiklos tęstinumui.
Pagal naują KPP priemonę planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų.
ŽŪM įvertina ir tai, kad per pastaruosius metus Lietuvos žemdirbių nelepino ir gamta. Trys metai iš eilės buvo nepalankūs – dėl stichinių meteorologinių reiškinių padarinių žemės ūkiui šalies teritorijoje buvo skelbiamos ekstremaliosios situacijos (2017 – dėl ilgalaikio kritulių pertekliaus; 2018, 2019 – dėl stichinės sausros).
