Renginiai ir nuotoliniu būdu

Paraiškos pagal KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ priimamos nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. Šiam paraiškų pateikimo etapui skirta 2 303 449 Eur paramos. Šios lėšos – iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.

Parama skiriama parodomiesiems bandymams rengti (įrengti ir vykdyti), informavimo renginiams organizuoti skleidžiant mokslo žinias ir inovacijas žemės, maisto, miškų ūkio ir kaimo plėtros sektoriuose.

Svarbu ir nauja tai, kad renginiai galės būti rengiami ir nuotoliniu būdu. COVID-19 aplinkybėmis labai aktualu, kad informavimo renginiai gali būti organizuojami ne tik tiesioginio kontakto su paramos gavėjais būdu, t.y. ūkininko ir (arba) miško valdytojo ūkyje, įmonėje, auditorijoje ir pan.

Naujai patvirtintose įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino, ekstremaliosios situacijos ar nenugalimos jėgos (force majeure) atvejais, užtikrinant kontrolės galimybę atsakingoms institucijoms, suteikta galimybė renginius organizuoti įvairiais nuotoliniais būdais (interneto telefonijos tinklo ir per kompiuterines programas „Skype“, „Viber“ ir kt. programas).

Foto: Vida Press

Visos moliūgo dalys vertingos

Kauno kolegija turi patirties, kaip organizuoti parodomuosius bandymus ir informavimo veiklą. Ši mokymo įstaiga įgyvendino projektą „Beatliekių technologijų naudojimas, siekiant gerinti užaugintos produkcijos perdirbimą daržininkystės ūkiuose“, kuris buvo finansuotas iš KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ paramos lėšų.

Kauno kolegijos mokslininkų tikslas buvo ūkininkams pademonstruoti galimybes, kaip žemės ūkyje būtų galima be atliekų panaudoti moliūgus, kurių vis daugiau išauginama ūkiuose.

Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Maisto technologijos katedros vedėja, šio projekto vadovė dr. Ingrida Kraujutienė teigė, kad parodomiesiems bandymams buvo kruopščiai atrinkti ūkininkai bei mažos kepyklos. Parodomaisiais bandymais buvo siekiama pademonstruoti, kaip būtų galima kuo efektyviau panaudoti visas vertingas moliūgų dalis, gaminant kvietinius gaminius – brioche kepinius.
„Šylant klimatui Lietuvoje darosi palankesnės sąlygos auginti įvairių veislių moliūgus, kurie labai naudingi žmogui. Šio augalo vaisių galima suvartoti visą – beveik be atliekų. Vis tik gaminant patiekalus dažniausiai didžioji moliūgo dalis išmetama. O jo luobelėje yra labai reikalingos maistinės skaidulos, minkštimą galima panaudoti sriuboms ar kepiniams, labai vertingos sėklos, kurios sukaupia daug cinko. Be to, moliūgai turi didelį betakarotino kiekį, o tai maisto gaminiui suteikia gražią spalvą nenaudojant sintetinių dažiklių. Vartojant aromatingesnių moliūgų rūšis galima išgauti įvairių poskonių. Atitinkamą rūšį daržininkas pasirenka, jei nori gauti daugiau sėklų“, – pasakojo projekto vadovė.

Gamino brioche kepinius

Įgyvendinant projektą buvo parengta parodomojo bandymo metodika, suburtos pasidalinimo grupės ir vykdomas jų darbas. Tris mėnesius įvairiuose Lietuvos miestuose vyko bandymai naudojant naująsias technologijas.

Projekto metu atlikta 10 parodomųjų bandymų šalies ūkininkų ūkiuose bei mažose perdirbimo įmonėse, taip pat suorganizuotos 4 lauko dienos ir pravesta 16 seminarų, kuriuose dalyvavo virš 240 dalyvių.

„Sumanėme paskatinti gaminti išskirtinius kvietinius gaminius panaudojant visas vertingas moliūgų vaisių dalis – brioche kepinius. Šios bandelės yra maistingesnės nei tradiciniai kvietiniai kepiniai. Panaudojus moliūgų dalis produkte sumažėja cukraus kiekis, suintensyvėja spalva, aromatas ir skonis, sumažėja naudojamų skysčių kiekis, išgaunama tinkama tekstūra. Be to, prailgėja produkcijos galiojimo laikas“, – privalumus vardijo dr. I. Kraujutienė.

Ji pabrėžė, kad buvo sulaukta didelio projekto dalyvių susidomėjimo, jie turėjo ir savo pasiūlymų. Pagal pirminę receptūrą buvo numatyta naudoti įprastus kvietinius miltus, tačiau ūkininkai ir kepyklų savininkai vėliau pasiūlė juos pakeisti viso grūdo kvietiniais miltais. Ir tai pasiteisino, nes per palyginamąsias degustacijas daugeliu atveju viso grūdo miltų kepiniai išsiskyrė skoninėmis savybėmis.

Projekto vadovė pastebėjo, kad tokios išskirtinės produkcijos gamyba labai suinteresuotos mažos kepyklėlės ir ūkininkai, siekiantys organizuoti trumpąją maisto tiekimo grandinę.

Projekto vadovė pastebėjo, kad tokios išskirtinės produkcijos gamyba labai suinteresuotos mažos kepyklėlės ir ūkininkai, siekiantys organizuoti trumpąją maisto tiekimo grandinę.

„Tokie parodomieji projektai labai reikalingi. Pastebėjome, kad žmonės turi nemažai žinių, bet vis tik jos yra nesistemingos, todėl sunkiai panaudojamos. Be KPP paramos mums būtų sudėtinga perteikti savo patirtį“, – sakė dr. I. Kraujutienė.

Vienam projektui – iki 150 000 eurų paramos

Paraiškas pagal KPP priemonę „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ gali teikti mokslo ir studijų institucijos bei profesinio mokymo įstaigos, taip pat ir kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą.

Pagal priemonės veiklos sritį parama teikiama parodomiesiems bandymams rengti (įrengti ir vykdyti), informavimo renginiams organizuoti skleidžiant mokslo žinias ir inovacijas žemės, maisto, miškų ūkio ir kaimo plėtros sektoriuose.

Galutiniai naudos gavėjai, t. y. informavimo renginių dalyviai – ūkininkai, jų partneriai, ūkio darbuotojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ar miškų ūkio veikla, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai, tradiciniai amatininkai.

Vienam projektui įgyvendinti galima gauti iki 150 000 Eur su PVM, finansuojant iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Vienam projektui įgyvendinti galima gauti iki 150 000 Eur su PVM, finansuojant iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Verta žinoti, kad per paraiškų teikimo laikotarpį pareiškėjas gali pateikti ne daugiau kaip 3 paraiškas parodomiesiems projektams įgyvendinti pagal gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ir miškų ūkio sektorius.

Kokios tinkamos išlaidos?

Paramos lėšomis gali būti kompensuojama darbo užmokestis arba atlygis lektoriams, seminarų, lauko dienų, grupės susitikimų, konferencijų organizavimas arba seminarų, lauko dienų, konferencijų, grupės susitikimų paslaugų pirkimas, kelionės ir (arba) transporto (nuomos ir kitos transporto išlaikymo), komandiruočių (kai į komandiruotes vyksta pareiškėjo darbuotojai) išlaidos, parodomojo bandymo įrengimas ir vykdymas arba parodomojo bandymo įrengimo ir vykdymo paslaugos pirkimas pagal parodomojo bandymo metodiką.

Taip pat atlyginama kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų lauko dienos ir (arba) seminaro, ir (arba) kitų informavimo renginių dalyviams gamyba, projektui viešinti skirto informacinio straipsnio parengimas, lankstinuko, rekomendacijų galutiniams naudos gavėjams parengimas ir leidyba, paramos viešinimo išlaidos, taip pat netiesioginės išlaidos, tai – darbo užmokestis arba atlygis projektą administruojantiems asmenims (ne daugiau kaip 3 etatai).

Projektai vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai. Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius yra 50. Tiek nesurinkus paraiškos atmetamos.

Balai skiriami ir už savo lėšų pridėjimą

Projektai vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai. Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius yra 50. Tiek nesurinkus paraiškos atmetamos.

Už ką skiriami balai? Įvertinama yra pareiškėjo patirtis. 10 balų skiriama, kai pareiškėjo patirtis, įgyvendinant panašius projektus, susijusius su parodomųjų bandymų vykdymu, seminarų ir lauko dienų žemės, maisto, miškų ūkio ar kaimo plėtros srityse organizavimu, yra didesnė nei 3 metų.

Jeigu projekto vadovas turi ne trumpesnę kaip 2 metų vadovavimo panašiems projektams, susijusiems su parodomųjų bandymų vykdymu, seminarų, lauko dienų ir informavimo renginių žemės, maisto, miškų ūkio ar kaimo plėtros srityse organizavimu, patirtį, suteikiami 5 balai.

Kai lektoriai, kurie dalyvauja projekte, ugdomąja, šviečiamąja, konsultavimo ar mokslo sklaidos veikla, susijusia su numatomo renginio turiniu, užsiima daugiau kaip 3 metus (įrodoma juridinę galią turinčiais dokumentais, jei pateikiama pažyma apie lektorių patirtį, ji turi būti detali: su konkrečiais veiklų pavadinimais bei datomis), skiriama 15 balų.

Jeigu numatoma suformuoti 5 ir daugiau grupių, suteikiama 10 balų, jei 4 grupes – 5 balai.

Balai skiriami ir pagal parodomojo bandymo informavimo veiklos organizavimo mastą. Jeigu ši veikla organizuojama visose Lietuvos apskrityse, skiriama 15 balų, jei daugiau nei 5 apskrityse įskaitytinai – 10 balų.

Kai projektas susijęs su biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga dirbamojoje žemėje ir (arba) integruotu augalų apsaugos produktų naudojimu, gaunama 20 balų. Jei projektas susijęs su gyvulininkystės ir (arba) sodininkystės, ir (arba) uogininkystės, ir (arba) daržininkystės sektoriaus (-ių) plėtra, ir (arba) papildoma ne žemės ūkio veikla, suteikiama 15 balų. Kai susiejama su agrarine aplinkosauga ir klimato kaita (išskyrus biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą dirbamoje žemėje ir (arba) integruotą augalų apsaugos produktų naudojimą), gaunama 10 balų.

Nuo 1 iki 15 balų galima gauti, jeigu pareiškėjas numato atitinkamai prisidėti savo lėšomis prie tinkamų finansuoti išlaidų.

Balai skiriami ir už kitų nustatytų kriterijų atitikimą.

Paraiškos renkamos Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.