Projektas buvo remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“. Ir dabar – nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 30 d. – priimamos paraiškos pagal šią veiklos sritį.

Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 2 551 720 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų.

Kryptį pasufleravo ūkininkai

Profesinis mokymas, įgūdžių tobulinimas ir naujų įgijimas itin aktualūs kaimiškų vietovių gyventojams ir ūkininkams, suvokiantiems, kaip nūnai svarbios žinios ir gebėjimas užauginti ar pagaminti ne tik žaliavinę žemės ūkio produkciją, bet ir vartotojui skirtą produktą. Tai jau visai kita pridėtinė vertė, taip pat – ir pajamos.

Jausdami tokį poreikį Utenos regioninio profesinio mokymo centro specialistai įgyvendino projektą „Utenos apskrities ūkininkų bei kaimo gyventojų mokymas skatinant trumpų maisto tiekimo grandinių organizavimą – žemės ūkio produktų gamybą, perdirbimą, realizavimą ir rinkodarą“. Jam vadovavusi Utenos regioninio profesinio mokymo centro projektų vadovė Nijolė Gailešienė sakė, kad būtent patys ūkininkai ir paskatino parengti ir įgyvendinti projektą, susijusį su trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimu.

„Mums paskambino Zarasų rajono ūkininkų organizacijos atstovai ir išreiškė pageidavimą – išmokti iš savo ūkyje užaugintos žaliavinės produkcijos pagaminti maisto produktus vartotojui. Kadangi mes turime vienintelį Lietuvoje šiuolaikišką maisto pramonės sektorinį praktinio mokymo centrą, kuriame yra moderni įranga, taip pat – kvalifikuotų mokytojų, nusprendėme parengti ir įgyvendinti tokį projektą“, – pasakojo N. Gailešienė, parašiusi minėtą projektą.

Gyvas susidomėjimas

Utenos regioninio profesinio mokymo centro projektui, kuris buvo remiamas pagal KPP 2014–2020 m. priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“, skirta 14 686 eurai paramos.

Kai projektas, kurio tikslas – žinių perdavimas Utenos apskrities ūkininkams bei kaimo gyventojams ir jų įgūdžių lavinimas skatinant trumpų maisto tiekimo grandinių organizavimą buvo patvirtintas, į mokymus sugūžėjo dalyviai ne tik iš šios apskrities. Iš viso mokymuose dalyvavo apie 190 ūkininkų ir kaimo gyventojų iš Utenos, Anykščių, Panevėžio, Biržų, Kaišiadorių ir kitų rajonų.

Mokymai vyko pagal 8 mokymo programas. Dalyviai buvo mokomi mėsos apdorojimo ir perdirbimo technologijų. Pasak projekto vadovės, didelis poreikis buvo išmokti išpjaustyti jautienos ir avienos skerdenas, pagaminti, pavyzdžiui, dešreles. Taip pat buvo supažindinama su mėsos ir mėsos produktų kokybės reikalavimais ir mokoma paruošti produktą tiesioginiam realizavimui, t.y. supakuoti, apipavidalinti ir pan.

„Jautėsi, kad ūkininkai labai norėjo išmokti tinkamai išpjaustyti jautieną ir avieną, taip pat ir pagaminti skanius produktus. Dar svarbu mokėti ir juos patraukliai pateikti vartotojui“, – teigė N. Gailešienė.

Ne mažiau populiarūs buvo ir mokymai pieno gamintojams. Jiems skirtos dvi mokymo programos: pieno gamyba bei perdirbimas mažuose pienininkystės ūkiuose ir pridėtinės vertės didinimas pieno ūkiuose gaminant minkštus nebrandintus sūrius.

„Kadangi mes vieninteliai šalyje turime pieno perdirbimo praktinio mokymo cechą, laboratoriją, tai suprantama, kad projektas sulaukė gyvo susidomėjimo. Pieno gamintojai labai domėjosi ir gilinosi, kaip gaminami įvairūs sūriai – ne tik tradiciniai lietuviški, bet ir, pavyzdžiui, itališki mocarelos“, – sakė projekto vadovė.

Be minėtų mokymo programų, buvo pasiūlyti ir ūkininkavimo pradmenų, ūkininko ūkio buhalterinės veiklos apskaitos ir finansų mokymai, taip pat ūkininkai buvo apmokyti, kaip skaitmeniniu būdu deklaruoti pasėlius, pateikti paraiškas.

N. Gailešienė pastebėjo, kad pasibaigus projektui, kuris tęsėsi nuo 2018 metų vasario pradžios iki 2019-ųjų rugpjūčio 1 d., į Utenos regioninio profesinio mokymo centrą atėjo mokytis ne vieno projekte dalyvavusio ūkininko vaikas. „Tikrai įdomu tai, kad ūkininkai, pamatę, kokia yra pas mus mokymo bazė, paskatino savo atžalas mokytis maisto pramonės profesijų. Mokslus baigusiems jaunuoliams tėvai galės patikėti produktų gamybą ūkiuose“, – kalbėjo Utenos regioninio profesinio mokymo centro projektų vadovė.

Mokymai ne tik ūkininkams

Paramos profesiniams mokymams organizuoti gali kreiptis mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos, taip pat ir kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą.

Pagal KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ numatyti mokymai gali būti skirti ne tik ūkininkams, bet ir jų partneriams, ūkio darbuotojams bei kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, įregistravusiems valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantiems žemės valdytojams, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojams, tradiciniams amatininkams.

Paramos suma vienam projektui įgyvendinti – iki 200 000 Eur (su PVM), kompensuojant iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Mokymai Utenoje
Foto: Organizacijos archyvas

Kokios remiamos mokymo programos?

Mokymai gali būti organizuojami pagal formalią Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir (arba) neformaliojo žemdirbių tęstinio mokymo programas, kurios yra įtrauktos į viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros sudarytą Žemės, miškų, žuvininkystės ūkio ir kaimo plėtros sektoriaus dalyvių neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programų sąvadą.

Remiantis šiuo sąvadu mokymai gali būti organizuojami pagal tokias veiklos sritis: kompleksinės paramos (valdymo) reikalavimai, augalininkystė, gyvulininkystė, sodininkystė, daržininkystė, vaistažolių auginimas, veterinarija, paukštininkystė ir kt., kartu privalomai įtraukiant mokymus jauniesiems ūkininkams pagal numatytas mokymo programas.

Balai už patirtį ir gausumą

Pareiškėjų projektams privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius – 40. Jo nesurinkus paraiškos atmetamos.

Kokie atrankos kriterijai? Jeigu pareiškėjas planuoja išmokyti daugiau nei 300 naudos gavėjų, suteikiami 25 balai, jei nuo 200 iki 300 įskaitytinai – 15 balų, nuo 100 iki 199 – 10 balų.

Balų skiriama ir už mokymų patirtį. Kai pareiškėjo patirtis įgyvendinant panašius projektus, susijusius su profesiniu mokymu žemės, maisto, miškų ūkio ar kaimo plėtros srityse, siekia daugiau negu 5 metus (iki paramos paraiškos pateikimo dienos), suteikiama 15 balų.

Jeigu visus mokymo kursus veda lektoriai, kurie ugdomąja, šviečiamąja ar mokslo sklaidos veikla, susijusia su numatomo mokomojo renginio turiniu, užsiima daugiau kaip 3 metus (iki paramos paraiškos pateikimo dienos, lektorių patirtis turi būti pagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais), skiriama 20 balų.

Kai suplanuoti mokymai vykdomi visuose Lietuvos rajonuose (išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių bei Vilniaus miestų ir Neringos bei Visagino savivaldybes), suteikiama 30 balų, jeigu daugiau nei 30 rajonų įskaitytinai – 15 balų, jei iki 30 rajonų – 5 balai.

Dar 10 balų gali gauti tie projektai, pagal kuriuos numatomi mokymai, susiję su geros agrarinės būklės reikalavimų laikymusi ūkio veikloje, agrarine aplinkosauga ir klimato kaita.

Kokios kokybės sistemos galioja Lietuvoje.