Paraiškos dėl paramos miškui įveisti bus priimamos iki š. m. lapkričio 16 d. Jos teikiamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo internetine prieiga adresu https://zumis.lt.

Šiam etapui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto skirta per 9,2 mln. eurų paramos.

Kalvų neįveikė ir traktoriumi

Ką daryti, jei turima žemė nederlinga ar tokia kalvota, kad dirvą ariantis traktorius gali apvirsti? Daug ūkininkų sutaria, kad tuomet bene geriausia išeitis – įveisti mišką. Taip pasielgė ir vilnietis Tomas Stulgis, kuris pernai Trakų rajone apie 20 hektarų savo žemės užsodino pušimis, eglėmis ir beržais. Jis pabrėžė, kad apsispręsti padėjo teikiama parama pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

„Mūsų krašto smėlingoje žemėje naudingiau įveisti mišką nei bandyti auginti, pavyzdžiui, grikius. Nenorėjau imituoti žemdirbio veiklos, todėl kreipiausi dėl paramos įveisti mišką. Be jos tikrai nebūčiau to ėmęsis, nes tai nepigus užsiėmimas, pačiam neapsimokėtų“, – sakė T. Stulgis.

Jo pastebėjimu, gauti paramą nebuvo sudėtinga. T. Stulgis pagal taisykles parengė projektą, specialistai nustatė, kokius medžius galima sodinti, projektas lengvai surinko reikiamus atrankos balus. Tuomet jam su šeimos nariais bei talkininkais teliko kibti į darbą.

„Pasodinome apie 60 tūkstančių sodinukų. Darbas tokioje žemėje nebuvo paprastas – kai kur traktorius net neįveikė kalvų. Be to, mišką teko sodinti per sausrą – lyg dykumoje. Todėl bijojau, kad sodinukai gali neprigyti, bet dabar jie sėkmingai žaliuoja“, – prisiminė miško savininkas.

Gali būti solidi pensija

Įveisto miško priežiūrai, apsaugai ir ugdymui T. Stulgis gaus kasmetinę kompensacinę išmoką, kuri bus mokama 12 metų. Šiemet savininkas jau atliko pirminį priežiūros etapą: aplink sodinukus apspaudė ir ravėjo žolę. Rudenį ūgtelėjusias pušaites ir eglaites jis turės aptepti repelentais, saugojančiais nuo stirnų ar elnių.

„Vien pereiti tokį nemažo ploto jaunuolyną užima laiko, tad pasidarbuoti prireikia būrelio žmonių. Realios naudos iš įveisto miško galėsiu sulaukti po 15–20 metų, kai jį reikės retinti. Tuomet medieną bus galima panaudoti biokurui gaminti“, – kalbėjo jauno miško savininkas.

Ūkininkavimas nėra pagrindinis vilniečio užsiėmimas, tačiau parduoti savo senelių žemės jis nenori. Čia laiko nedidelę priežiūrai nereiklių hailendų veislės mėsinių galvijų bandą, ūkį prižiūrėti padeda tėvas. T. Stulgis valdo apie 60–70 hektarų žemės ir ketina gerokai išplėsti miško plotą.

„Ketinu užauginti apie 50 hektarų miško. Po kelių dešimtmečių jis gali tapti ir solidžiu mano pensijos fondu, jei netikėtai man prireiktų papildomų lėšų. Be to, miškas naudingas ir aplinkai“, – šypsojosi 35 metų amžiaus vyras.

Foto: Shutterstock

Padidintos išmokos

Kokia parama skiriama sodinant mišką? Yra remiamas miško veisimas – mokama vienkartinė kompensacinė išmoka, taip pat kompensuojama įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas – 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka. Be to, įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.

Svarbiausia šio paraiškų teikimo etapo naujiena, gerai vertinama miškininkų, – didesni įkainiai už įveisto miško medžių rūšis, taip pat didesnės kasmetinės išmokos už miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą.

Kaip tvirtino Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Smilgaitytė, miško įveisimo įkainiai daugiausia padidinti už sodinamą paprastąją pušį – 152 eurais už ha (nuo 1273 iki 1425 eurų), už paprastąją eglę – 114 eurų už ha (nuo 1169 iki 1283 eurų), už paprastąjį klevą, paprastąjį uosį, kalninę guobą, paprastąjį skirpstą, paprastąją vinkšną – 91 euru už ha (nuo 3116 iki 3207 eurų).

Atitinkamai padidintos ir kasmetinės išmokos už miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą: už paprastąją pušį 28 eurais už ha (nuo 405 iki 433 eurų), už paprastąją eglę – 26 eurais už ha (nuo 326 iki 352 eurų), už paprastąjį klevą, paprastąjį uosį, kalninę guobą, paprastąjį skirpstą, paprastąją vinkšną – 24 eurais už ha (nuo 278 iki 302 eurų).

R. Smilgaitytė pastebėjo, kad miško įveisimo išmoka 12 eurų už ha sumažėjo tik už mažalapės liepos sodinimą, o kasmetinė išmoka už jos priežiūrą, apsaugą ir ugdymą padidėjo 19 eurų už ha.
ŽŪM atstovai pabrėžia, kad parama neteikiama, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Taip pat verta įsidėmėti, kad želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos.

Tačiau savaime mišku apaugusioje (kai papildomai želdinti nereikia) žemėje miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.

Kas gali teikti paraiškas

Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

Už ką suteikiami balai

Miško veisimo projektai vertinami suteikiant balus už atitiktį veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams. Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius yra 30. Tiek nesurinkus paraiškos atmetamos.

Daugiausia balų – 20 – skiriama tokiu atveju, kai visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai skirti tik miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai ir ugdymui ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas (kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc. ir daugiau reikalingo tankio, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais).

15 balų suteikiama, kai daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“.

Tiek pat balų galima gauti, jei miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai.

15 balų skiriama ir tokiu atveju, kai visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc.

Jeigu miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., skiriama 10 balų.

Jei pareiškėjas, veisiantis mišką jam (arba ir bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra fizinis asmuo, skiriama 15 balų; jeigu juridinis asmuo – 10 balų.

Papildomi 5 balai skiriami ir tuomet, kai pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys.

Balų suteikiama ir už kitus kriterijus.

Nauji išmokų dydžiai

(ŽŪM) 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė R. Smilgaitytė pabrėžė, kad miško veisimo išmokų dydžiai (taikytinos sumos ir paramos normos) taikomi 2020 (ir vėlesniais) metais pateiktoms paramos paraiškoms. Įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai (taikytinos sumos ir paramos normos) taikomi už 2020 (ir vėlesnius) metus mokamoms kasmetinėms kompensacinėms išmokoms, nepriklausomai nuo paramos paraiškos pateikimo ir miško įveisimo datos.

Išmokos už miško sodinimą
Foto: Organizatorių archyvas