Tiesa, auginti reikia ne javus.
„Dali ankstyva veislė, jau skinama Azija. Turime du šiltnamius po 5 arus. Po to, jei gamta nepašykštės gerų orų, pradėsim skinti uogas laukuose. Ten turime 80 arų braškių ir užsodinome dar pusantro hektaro“, – apie prekybą ankstyvomis braškėmis pasakoja Panevėžio centriniame turguje prekiaujanti Vilma Samienė ir sako, kad tai jungtinis tėvų bei vaikų ūkis.
Jie turi 2,5 savo žemės ir dar 3 nuomoja – toks plotas reikalingas dėl sėjomainos, nes kitaip, ypatingai su bulvėmis, prasidės ligos, šias daržoves į tą pačią vietą galima sodinti tik kas 2-3 metus. Dirba tik šeimininkės ir dukros bei sūnaus šeimos. Sūnus šalia įkūrė ūkį – 10 ha lazdynų ir 40 arų braškių.
„Jaunimas imsis didesnių plotų. Sūnus, mokslų daktaras, dirba savaitgaliais ir planuoja grįžti į kaimą kai viskas pradės derėti ir jau bus galima gauti didesnes pajamas. Dukra kuria savo ūkį močiutės sodyboje. Manau, tai normalus kelias, kai kartu dirba kelios šeimos. Ūkininkai, visiškai svetimi žmonės, taip pat kooperuojasi po 2-3 šeimas“, – aiškina moteris ir sako, kad tada galima gyventi laisviau – vaikai pavaduoja, iš pajamų, kuriuose atneša keli hektarai, jie galėjo baigti mokslus ir dabar grįžo.
Tačiau, kaip sako ūkininkė, į viską turi žiūrėti kaip į verslą ir dirbti intensyviai. Turi žinoti, kaip nukasus ankstyvas bulves ir mėnesį dirvai leidus pailsėti, tame pačiame plote dar užaugins antrą derlių. Iš mažų plotų gali užsidirbti, tačiau turi būti profesionalas.
Moteris kvatoja, kad dabar vaikai dirbs ūkyje, o tėvai pardavinės derlių turguje ir prižiūrės anūkus. Nors ūkiui jau trisdešimt metų, tačiau anksčiau pagrindas buvo daržovės, tačiau dabar jų kiekis mažėja – labai daug rankų darbo, sunku fiziškai apdirbti didžiulius bulvių ir morkų kiekius. Augino viską, ką galima parduoti turguje. Sezonas prasideda nuo lapinių daržovių šiltnamiuose – salotos, špinatai, ridikėliai, krapai, toliau svogūnai, kopūstai. Taip prailginamas sezonas.
„Auginame daržoves šiltnamiuose, tačiau kai prasideda uogos, jos paliekamos, nes tiesiog pritrūksta darbo rankų, nors ir dabar dar parduodu salotas. Rudenį prasidės lauko daržovės“, – aiškina Olga ir sako, kad realizuoja šiek tiek agurkų, pomidorų, tačiau jų kiekiai nedideli.
Kalbant apie kainas, jos panašios kaip pernai. Pačioje pradžioje braškių kilogramas kainavo 12 eurų, paskui nukrito iki 10. Kai prasidės uogos iš laukų, kris iki 8 eurų. Pernai jos sezono įkarštyje buvo 3,5 – 4 eurai.
„Kainos priklausys nuo orų, nes šalnos sunaikino pirmus žiedus. Jei pasitvirtins tai, kad savaitgalį bus 6 laipsniai žemiau nulio, tai su dalimi braškių teks atsisveikinti. Budėsime naktimis, deginsime šiaudus, nes kai įdėta tiek darbo negali pasikliauti likimu“, – dėlioja Vilma ir pataria, kaip atskirti šviežias uogas.
Paėmus uogą iš krepšelio matysis skynėjo piršto įspaudimas. Tai natūralu, nes nuskintos uogos praranda vandenį. Kuo toliau, tuo šis įspaudas ryškesnis. Graikiškos būna labai stipriai suspaustos ir tai galima matyti plika akimi.
„Pavyzdžiui, pardaviau uogas vietoj 10 eurų už kilogramą po 8 eurus, nes nespėjom parduoti ir jos liko kitai dienai. Mes uogas skiname rytais, pusvalandžiui padedame į šaldytuvą, ji staiga atvėsta ir geriau laikosi, neįgauna rūgimo“, – dėsto Vilma.
Salotas – 3-4 veisles – parduoda po 50 centų už 100 gramų. Tikslas kuo greičiau parduoti, kad nereikėtų išmesti, nes žmonės jas jau pradeda užsiauginti daržuose, o laiko priežiūrai prasidėjus braškių sezonui nelieka. Seno derliaus bulvės po 70 ct už kilogramų.
„Kokie šie metai bus nežinia. Kol kas sausra. Laistomos tik braškės. Bulvėms sausra gerai. Tačiau gamta tokia, kad gali vieną dieną tiek prilyti, kad bulvės supus, nors šiuo laiku lietaus trūksta. Žemė suskerdėjus“, – dėlioja Vilma.
