Svajūnas ir Eligijus Skrupskiai su žmonomis Daiva ir Nijole, dirbdami drauge atrado ne vieną sėkmingo bendradarbiavimo būdą. Ūkių savininkų teigimu, sprendimas vystyti ūkį dviems šeimoms drauge yra neginčytinai geriausias. Daiva Skrupskienė pasakoja, kad toks ūkio valdymo modelis vystėsi natūraliai, be didelių apmąstymų, o jo pradžia – pradėjus modernizuoti ūkį, rašoma pranešime.
Į priekį vedantys sprendimai
„Iš pradžių visi keturi karves melždavome rankomis. Kai pasistatėme linijas ir pradėjome melžti aparatais, pastebėjome, kad nėra būtinybės vienu metu suktis keturiese, – sako D. Skrupskienė. – Taip pradėjome mainytis kas savaitę. Kiekvienas žino savo pareigas ir atsakingai jas vykdo“.
Skrupskių ūkyje visi sprendimai priimami diskutuojant ir ieškant kompromisų. Savininkai atvirauja, kad ūkio valdyme svarbi vertybė – lygybė. „Jei ūkio valdymą prilygintumėte orkestrui, tai čia griežiančio pirmu smuiku nerasite“, – šypsosi Elegijus Skrupskis. Vyras taip pat pamini, kad ūkininkavimo specifika išsiskiria ir griežta dienotvarke: „Kaip sakoma: Karas – karu, pietūs – laiku! Norint viską spėti ir neprarasti motyvacijos, svarbu laikytis dienos rėžimo. Atėjo pietų metas – laikas pasistiprinti“, – šypsosi Elegijus.
Vienu iš geriausių sprendimų šeimos įvardina ir šių metų vasarį pagaliau įtvirtintą norą prisijungti prie „Pienas LT“ kooperatyvo. „Dirbome ne su viena perdirbimo įmone ir iš šalies ilgai stebėjome kooperatyvą. Ilgainiui vis labiau vargino pasikartojančios derybos dėl pieno kainos. Kantrybei išsekus, vieningai priėmėme sprendimą pradėti pieną tiekti „Pienas LT“. Netrukus pajautėme, kad kooperatyvo vertybės atliepia mūsiškes, todėl nuoširdžiai džiaugiamės įgyta drąsa pakeisti perdirbėją“, – teigia D. Skrupskienė.
Daugiau privalumų, nei trūkumų
D. Skrupskienė priduria, kad su kooperatyvu sąžiningumo ir pasitikėjimo vertybėmis grįsti santykiai ne tik tausoja sveikatą, bet ir sutaupo laiko bei energijos, kurią anksčiau reikėdavo skirti deryboms.
Pasidalinimas atsakomybėmis Skrupskiams taip pat suteikia daugiau laiko ir mažiems bei dideliems gyvenimo džiaugsmams. Daiva ir Svajūnas Skrupskiai neretai pasinaudoja galimybe keliauti, aplanko Danijoje gyvenančią dukrą. „Dabar gyvenime daug mažiau skubėjimo – galima neskubant išgerti kavos, ilgesniam laikui išvykti. Net susirgus žinome, kad yra į ką kreiptis pagalbos. Tai motyvuoja nesustoti ir judėti į priekį,“ – priimtais teisingais sprendimais džiaugiasi šeima.
Atsigręžus atgal
Pati ūkininkavimo pradžia, kaip atsimena Elegijus Skrupskis, siekia dar tarybinius laikus: „Man ūkininkavimas prasidėjo prieš daugiau nei 30 metų. Tuo metu gyvenome ūkyje, dirbome kolūkyje, užsiėmėme žemdirbyste, o brolis prisijungė kolūkiams sugriuvus“. Su kolūkio griūtimi atsirado naujų galimybių – Elegijus ir Svajūnas prisijungė prie kuriamos bendrovės, kurioje darbavosi penkiese.
Tuo metu laukuose augintos įvairios grūdinės kultūros ir kiti augalai, o karvių abiejų brolių šeimos turėjo keletą. Laikui bėgant, ūkis vis plėtėsi, daugėjo auginamų gyvulių. 2000-ųjų pradžioje iširus pirminei bendrovei, brolis Elegijus ir Svajūnas su žmonomis sujungė savo ūkius. „Ūkiui plečiantis auginome ir mėsinius galvijus, tačiau vis tik nusprendėme plėtoti pieno ūkį. Tuo metu šis sprendimas buvo pelningiausias, – atsimena Svajūnas. – Tikimės, kad nepaisant vis pasikartojančių krizių, pieno ūkių perspektyva išliks ir ateityje“.
