Tačiau tai ne valstybinių institucijų, kurios „pamėgo“ lankytis žemdirbio valdose ir dvare, bėda – žmogų nuolat skundžia anonimai ar anonimas, kurie ieško pražangų atidžiai studijuodami jo video įrašus, teigia ūkininkas. Skundų lavina tęsiasi trečius metus.
Petras vienas pats dirba net 300 hektarų žemės ir augina kone viską – grikius, avižas, miežius, rapsus, kviečius, rugius. Taip pat turi 250 avių.
„Skundai viešumo kaina. Kažkas labai nori, kad mane nubaustų už ką nors. Pavyzdžiui, skundžia, kad avis laikau ant mėšlo, namie trūksta gesintuvų, kuro kolonėlė neatitinka reikalavimų, nors tų reikalavimų nėra. Skundžia anonimas. Pavyzdžiui, parašo aplinkosaugininkams, kad iš mano automobilio varva tepalai, reikia atvažiuoti ir nubausti. Aplinkosaugininkai turi atvažiuoti ir patikrinti“, – kaip žinomumas keičia gyvenimą aiškina ūkininkas.
Aplinkos apsaugos departamentas Delfi patvirtino, kad dėl galimo aplinkos teršimo yra gavęs du pranešimus 2022 metais. Išnagrinėjus juos, pažeidimų nenustatyta.
„Atkreipiame dėmesį, kad apie pažeidimą pranešusio asmens duomenis draudžiama atskleisti trečiosioms šalims (pvz., asmeniui, dėl kurio veikos pateiktas pranešimas), išskyrus atvejus, kai tai numato įstatymai. Duomenys, leidžiantys nustatyti pranešėjo tapatybę, gali būti pateikti tik tam asmeniui arba institucijai, kuri nagrinėja informaciją apie pažeidimą“, – rašoma departamento atsakyme.
P. Šiaučiūnas skaičiuoja, kad šiemet jau buvo buvo 5 skundai ir po to sekę tikrinimai. Vienas iš jų Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad avis laiko ant mėšlo, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, kad netvarkinga kuro kolonėlė ir namuose trūksta gesintuvų. Aplinkos apsaugos departamentui, kad iš automobilio varva tepalai. Pernai aktyviai skundė, kad neteisėtai laukuose ant ledo įrengta automobilių trąsa ir ten vyksta aplinkos tarša bei kad be leidimo remontuojamas namas.
Tą patvirtina PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas: „PAGD prie VRM gauti 2 anoniminiai skundai dėl objekte, esančiame Audronių I kaime, Obelių sen., Rokiškio rajone. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis vadovo sprendimu abu minėti pranešimai buvo išnagrinėti, vienu atveju pažeidimų nebuvo nustatyta, kitu atveju nustatytas mažareikšmis pažeidimas ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo pareikšta žodinė pastaba.“
„Ant žemės pylėme vandenį, dirbtinai suformavome laikiną trasą ir žiemą važinėjome. Tai buvo laikinas objektas, kuriam nereikia jokių leidimų“, – dėsto ūkininkas.
„Įspūdingiausias“ patikrinimas buvo dėl to, kad griaunamas kultūros paveldas. Žemdirbys gyvena name, kuris priskiriamas kultūros paveldui ir pradėjo remontą.
„Kažkas tai sužinojo ir kreipėsi. Neoficialiai pareigūnai sakė, kad jiems skambino labai įkyriai, kelis kartus per dieną ir aiškino, kad tuoj nugriausiu namą. Dvi institucijos susipyko, ar reikia mane bausti, ar tai, ką darau yra rekonstrukcija, kuriai reikėtų milžiniškų projektų. Užteko viešumos, nors liepė atstatyti objektą į pradinę būklę, nors patys pripažįsta, kad rastai atkūrėme rąstinę sieną. Tiesiog padarėme remontą virtuvėje, kuri buvo netvarkyta 30 metų nuo kolūkio laikų. Vasarą vėl atvažiuos patikrinti, ar viskas gerai“, – dėsto P. Šiaučiūnas ir piktinasi, kad dauguma nori tik bausti.
Jis gyvena 400 kvadratinių metrų name, jo prosenelio Justino Vienožinskio sodyboje.
Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovė ryšiams su visuoimene Jūratė Mičiulienė taip pakomentavo šią situaciją: „Ūkininkas ten gyvena su mama, kuri yra tikroji pastato savininkė. Jie be suderinimo su KPD, be projektinės dokumentacijos (o gyvenant paveldo objekte tai reikia padaryti, negalima savavališkai keisti išplanavimo, daryti kapitalinio remonto nesuderinus su paveldosaugos specialistais) pradėjo daryti remontą. Apie tai sužinojo Statybų inspekcija, atvyko pas juos ir liepė sustabdyti darbus, parengti kapitalinio remonto projektą, padaryti ekspertizę. Savininkai, tvarkydami namą, pamatė, kad dalis sienos sutręšusi, tad pakeitė dalį rąstų ir pasididino langų angas norėdami įsidėti didesnius langus. Statybų inpekcija tai įvardino kaip savavališkas statybas, pateikė reikalavimus langų angas atstatyti į buvusią padėtį. Namas paveldo objektas ir savavališkai negalima keisti langų dydžių ir formų.
Savininkai šiuo metu vykdo visus šiuos Statybų inspekcijos reikalavimus, rengia projektą. Daugiau pakomentuoti gali Statybų inspekcija. Mes savininkams paaiškinome, kad buvo ir kitas kelias, kaip galima elgtis avarinės grėsmės atveju.Šiuo metu nei jo kas naujai skundžia, nei jis kažkuo piktinasi. Ką tik KPD Panevėžio-Utenos skyriaus specialistė skambino Šiaučiūno mamai. Ji patikino, kad jokių naujų skundų nėra, jie vykdo Statybų inspekcijos reikalavimus. Ši istorija aprašyta ir mūsų puslapyje."
P. Šiaučiūnas įtaria, kad visus skundus rašo tas pats žmogus. Jei pavyktų tai įrodyti, būtų galima kreiptis į teisėsaugą dėl persekiojimo. Tačiau skundų autoriaus vardą sužinoti neįmanoma, jį saugo vadinamasis BDAR – asmens duomenų apsaugą reguliuojantys teisės aktai.
„Net neįtariu, kas tai. Tai arba koks nors žioplys, mano žiūrovas, arba medžiotojai, su kuriais buvo kilęs gana didelis konfliktas, jie mane padavė į teismą“, – dėlioja P. Šiaučiūnas ir sako, jau žinantis, kad į namus gali neįsileisti pareigūnų be teismo sprendimo. Taip jau nutiko patikrinti atvykusiems ugniagesiams, kurie dėl to, kad vieno iš gesintuvų pasibaigęs galiojimo laikas, skyrė įspėjimą.
Skundas dėl avių, laikomų ant mėšlo, nepasitvirtino, nes anonimas tiesiog neskyrė mėšlo nuo kraiko. Tą patvirtinta ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT): „Šiais metais dėl minėto ūkininko, Panevėžio departamentas buvo gavęs vieną skundą dėl avių laikymo sąlygų ir šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo, tačiau atlikus tyrimą VMVT kompetencijos ribose – skundas nepasitvirtino.“
Kiek Petras save prisimena, visada buvo gamtos vaikas. Nors gimė ir vaikystę praleido Vilniuje, tėvų nuolat prašė vežti jį į gamtą. Vėliau išvyko studijuoti aplinkosaugos ir ekologijos. Bet nei studentiškas gyvenimas, nei bendrabutis jam visai nepatiko.
Jau dvylika metų ūkininkaujantis jaunas vyras prisimena pirmą kartą prie traktoriaus vairo atsisėdęs vos dešimties. O šiandien jis ūkyje naudoja pažangiausią, moderniausią ir labai brangią techniką, nes tai paprasčiausiai sutaupo labai daug laiko. Štai, pavyzdžiui, dabar jis perka traktorių už 180 tūkst. eurų.
O Petro traktoriaus kabinoje dažnai įjungta filmavimo kamera. Jo Delfi TV ir „Youtube“ platformoje talpinamas video dienoraštis tapo itin populiarus. Petras juokiasi, kad kiekvieną sykį, kai jam sulūžta brangus traktorius, video peržiūri bent dešimt tūkstančių žiūrovų daugiau.
