Tačiau to negalėtų daryti kiekvienas norintis – tai būtų leista tik tautinio paveldo statusą turintiems ūkininkams ir kaimo turizmo sodyboms.

Pakruojo dvare galima įsigyti 11 skirtingų stipriųjų alkoholinių gėrimų. Kaip sako Šarūnas Karalius, Pakruojo dvaro spirito varyklos vadovas, tai labai lokalus ir kokybiškas produktas, nes dalį reikalingų žolelių augina patys, medų perka pas vietinius bitininkus.

„Varyti spiritą ne taip paprasta. Reikia įkvėpimo ir atitikti daugybę valstybės nustatytų reikalavimų. Norint gaminti alkoholinius gėrimus, tenka įgyvendinti daugybę skirtingų tarnybų keliamų reikalavimų“, – pasakoja Š. Karalius.

Tačiau gali būti, kad panašių vietų Lietuvoje atsiras ir daugiau, nes pernai gruodį per pateikimą Seimas pritarė įstatymo pataisoms leisti gaminti ir pardavinėti naminę degtinę kaimo turizmo sodyboms ir ūkininkams. Teisės akto projekte siūloma leisti gaminti ne stipresnius kaip 65 laipsnių tradicinius alkoholinius gėrimus.

„Pakrūmėse verdamiems gėrimams nėra jokių patikrų. Į nelegalią rinką patenka neaiškus gėrimas, pasitikime liaudies pakrūmių meistrais“, – svarsto Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Tačiau, pagal naują teisės aktą, virti alkoholį galėtų tik ūkininkai turintys liaudies amatininko sertifikatą.

Paulius Astrauskas, žemės ūkio viceministras, sako, kad legalizavus naminės degtinės gamybą pirmiausia mažėtų šešėlis, kontrabandos mastai ir nelegali prekyba. Ūkiai pritrauktų daugiau turistų, sukurtų daugiau darbo vietų, perdirbtų perteklinį derlių.

Ekonomistas Marius Dubnikovas svarsto, kad šie pakeitimai iš šešėlio nelegalių krūminės varytojų neištrauks. Pernai dėl nelegalios veiklos nubausta 130 asmenų. Šie žmonės nesteigs ūkių ir kaimo turizmo sodybų, o, tikėtina, toliau dirbs nelegaliai.

Žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad ūkininkų gaminama degtinė bus brangesnė nei nelegali.

Seimo narys Aurelijus Veryga sako, kad naminės degtinės legalizavimas Seime tarsi liga – šis projektas atnešamas kiekvieną kadenciją.

Įstatymo projekte numatyta, kad ūkininkai turėtų pasirašyta sutartis su kokybe tiriančia laboratorija, ribojamas per metus pagaminamo gėrimo kiekis.

„Tai austriškas ar vokiška sistema, kai kontrolė privaloma. Naminio gėrimo galima gaminti ribotą kiekį – iki tūkstančio litrų“, – aiškina E. Gentvilas.

M. Dubnikovas skeptiškas. Jis sako, kad tūkstantis litrų per metus tai labai mažas kiekis ir vargu ar kas norės imtis gana didelės biurokratinės naštos ir investicijų, kad pagaminti šį kiekį.

Nors už šias pataisas pernai pasisakė dauguma Seimo narių, tačiau yra manančių, kad jos nedera su alkoholio kontrolės teisės aktais. A. Verygas sako, kad leidimas gaminti alkoholį tiesiog didintų jo prieinamumą.

P. Astrauskas atkerta, kad prieinamumas nebus didinamas, nes jį bus galima parduoti tik savo ūkyje.
Patys gyventojai taip pat negali pasakyti, ar naminės degtinės legalizavimas duotų daugiau žalos ar naudos.

Žemės ūkio ministerija siūlo, kad pakeitimai, jei tam pritars Vyriausybė ir Seimas, įsigaliotų nuo lapkričio.