Pagal ankstesnę tvarką Žemės gelmių registre neregistruoto gręžinio savininkas, jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nustatytų pažeidimą, būtų įpareigotas jį likviduoti ir susimokėti paskirtą baudą,m rašoma pranešime.

Nuo šiol sudaromos sąlygos įsiteisinti gręžinius be jokių sankcijų ir sukuriama galimybė susitvarkyti savo vandens naudojimą tiems, kurie negalėjo to padaryti, pavyzdžiui, dingus įrenginių dokumentams.

Aplinkos ministerija parengė informaciją, kokius konkrečius veiksmus turės atlikti gyventojai neregistruotiems gręžiniams įteisinti.

Gyventojai, norintys įteisinti gręžinius, kaip ir legalaus gręžinio įrengimo atveju, pirmiausia turi kreiptis į savivaldybės administraciją ir pateikti paraišką dėl pritarimo naudoti gręžinį.

Gavę savivaldybės pritarimą, gręžinio savininkai kreipiasi į asmenį ar įmonę, turinčią leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Šis asmuo arba įmonė imsis veiksmų, būtinų gręžiniui įteisinti: atliks vandens tyrimus, prireikus parengs požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą, užpildys gręžinio pasą ir kt.

Atkreipiame dėmesį, kad įsigaliojusi tvarka gręžinių savininkams nenustato jokios naujos pareigos. Priešingai – suteikia galimybę padaryti tai, kas anksčiau dėl vienos ar kitos priežasties nebuvo atlikta. Taip pat pradėjus gręžinio legalizavimo procedūras už neregistruoto gręžinio naudojimą iki įteisinimo negresia jokios sankcijos.

Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas siekia sustiprinti požeminio vandens išteklių kokybinę ir kiekybinę apsaugą. Valstybei būtina turėti informaciją kiek, kur ir kokio gylio yra įrengti gręžiniai, nes taip gaunami duomenys apie žemės gelmių sandarą ir savybes, požeminio vandens kiekį ir kokybę.

Registruotas gręžinys ne tik padeda apsaugoti aplinką, didina žemės valdos vertę, bet saugo ir žmogaus sveikatą.

Nelegali intervencija į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kitas problemas. Netvarkingi gręžiniai gali būti požemio taršos šaltiniais, pavyzdžiui, per kaimynystėje esantį gręžinį tarša gali pasklisti ir į kaimynines valdas, ilgam užteršti hidrosferą, todėl gręžiniai turi turėti patvirtintas ir įteisintas apsaugos zonas, o aplinkosaugininkai turi tikrinti kaip laikomasi jose nustatytų reikalavimų. Netinkamai likvidavus gręžinius iš žemės gelmių gali prasiveržti sūrus vanduo ir taip „užsūdyti“ geriamąjį vandenį.