Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad nebegalima rasti reikalingų darbuotojų ir didėja valstybės spaudimas stambiems ūkiams. Be to, Pasvalio regiono žemėse grūdų auginimas ypatingai pelninga veikla, ko negalima pasakyti apie gyvulininkystę.

„Džiaugiuosi, kad pardavėme gyvulius. Mano, kaip vadovo, džiaugsmo koeficientas padidėjo, nes mažiau įtampos – pieno gamyba labai sunkus verslas. Užsiimame grūdais, turime sandėlius, džiovyklas. Šiame sektoriuje auksiniai laikai“, – patenkintas apie pokyčius kalba Zenonas Zimkus, ŽŪB „Girsūdai“ vadovas.

Bendrovė valdo 1860 ha žemės. Naikinant kompleksą reikėjo atleisti du žmones, nes pasisekė, jog dalis žmonių išėjo patys, naujų nuspręsta nebepriimti. Nenoras atleidinėti žmones ir buvo stimulas laikyti gyvulininkystės sektorių – laukė, kol vietiniai „uždirbs sau pensiją“. Tai, kad nepavyko pritraukti į ūkį jaunimo, buvo papildomas argumentas atsisakyti pienininkystės. Be to, įvertino ir tai, kad dabar pandemija ir jei susirgs nors vienas žmogus, tiesiog nebeaišku ar bus kam dirbti.

Rekvizitai.lt duomenimis, bendrovėje dirba 21 žmogus, vidutinis atlyginimas 1 176 eurai.

„Pažiūrėjome, kiek per penkiolika metų iš gyvulininkystės gauname pelno. Paaiškėjo, kad bendras balansas nuostolingas. Tačiau galutinai paskatino atsisakyti melžiamų karvių atvejis, kai supirkėjai iš mūsų paėmė dvi po daugiau kaip 400 kg sveriančias karves. Už vieną sumokėjo 1,45 už kitą 1,36 euro. Tą pačią dieną pirkau arbūzą ir už jį sumokėjau 7 eurus, tam būtų reikėję parduoti keturias karves“, – aiškina Z. Zimkus.

Įmonės vadovas paaiškina ir kaip nutiko, kad už karvę buvo sumokėta tik kiek daugiau nei eurą – įmonės veterinarijos gydytojas tiesiog parašė, kad gyvuliai brokuoti, nes serga pneumonija ir dėl to jų mėsa negali būti naudojama maisto produktams.

Karvių ferma

„Esu veterinaras ir suprantu, kad nelogiška dėl pneumonijos išbrokuoti gyvulį nelogiška, bet nekovojau“, – dėlioja Z. Zimkus.

Jis sako, kad suprato, jog perspektyvos šiame sektoriuje nėra, nes atlyginimai ir tiekėjų maržos tik didėja. Kita dalis – gamtosauginiai reikalavimai vis griežtėja ir į juos nuolat tenka investuoti. Pavyzdžiui, bendrovė turi du skysto mėšlo rezervuarus, tačiau pagal naują tvarką juos reikėtų uždengti, o paramos nėra. Be to, investuota gana seniai, reikėjo atnaujinti įrangą ir vadovas paskaičiavo, kad ekonomiškai šios investicijos neturi prasmės.

„Paskaičiavome, kad karvių laikyti neverta. Su supirkėjais derėtis negali. Ką pasiūlo, tą ir moka. Pieno, skirtingai nei grūdų, sandėlyje nepalaikysi, nepalauksi, kol pabrangs. Aš net prašiau vienos įmonės į sutartį įtraukti punktą „mokėsim kiek norėsim“. Be to, dabartinė valdžia kalba, kad prioritetas smulkus ir vidutinis ūkis, mums bus daug apribojimų. Be to, aplinkosaugos reikalavimai vis griežtėja ir jei jų sąžiningai laikytis, verslas nebeturi prasmės“, – sako Z. Zimkus ir skaičiuoja, kad jei bus padaryta tai, kas skaičiuojama – apribotas pigesnio dyzelino kiekis, mažesnės tiesioginės išmokos – bendrovė per metus praras 250 tūkst. eurų.

Jis sako, kad paskutines 93 melžiamas karves pardavė birželį. Į šią bandą pretendavo lenkai, uzbekai ir lietuviai. Laimėjo lietuviai – kita žemės ūkio bendrovė, valdanti didelę fermą.

„Mano vizijoje tokia bendrovė kaip mūsų perspektyvi, gali suteikti žmonėms darbą. Dabartinė politika tokia, kad nori priversti skaidyti ūkius, tačiau nemanau, kad tai turi ateitį“, – dėlioja Z. Zimkus.

Nelikus gyvulininkystės fermų negriaus – pertvarkys į sandėlius grūdams. Galbūt pasibaigus pandemijai šiuose pastatuose imsis kitų veiklų. Kadangi bendrovė įsikūrusi ypatingai gerose žemėse jas naudoti mėsiniams gyvuliams auginti. Sėjant grūdus iš hektaro pajamos kur kas didesnės.

Tačiau ne visos bendrovės laikosi tos pozicijos. Iš „Girsūdos“ karves nupirko kitame rajone dirbanti bendrovė.

Jis prognozuoja, kad ūkiai, laikantys keliolika karvių, tiesiog nevertina savo darbo.

„Kalbant apie pieną, atsiperka tos fermos, kurios laiko virš 400 karvių. Mes didinti nesiryžome – pabijojome, kad neturėsime tiek darbuotojų“, – dėsto Z. Zimkus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (204)