„Važinėjau po parduodamas sodybas, patikusią pirkdavau. Tais laikais ūkininkavau, tėvai padėdavo laikiau karves. Pirmoji buvo su 1,5 ha sklypu. Pasvalio raj. Tada mokiausia Žemės ūkio akademijoje ir finansiškai verčiausi labai sunkiai. Pirkau sodybą už 400 JAV dolerių ir pradėjau dirbti kaip ūkininkas. Padėdavo draugai. Vėliau ją pardaviau už 2000 dolerių“, – prisimena V. Diržys.
Jis sako, kad paprastai sodybose gyvena nuo metų iki pusantrų. Nors dabar įsikūręs netoli Kauno, tačiau Stakliškėse dar turi paskutinę sodybą, kurioje veisia graikinių riešutų plantaciją. Jau užsodinta 3,5 ha. Tačiau ir šią plantaciją sodino ne dėl pelno, nes įsivaizduoja, kaip po keliasdešimt metų ši teritorija taps giria. Pasak V. Diržio, žmonės kaime arba gamtininkai, kurie mėgaujasi aplinka, arba ūkininkai, kuriems svarbiausia nauda.
