Tiesą sakant ir tautiečiams, jei žmogus turi reikiamą kvalifikaciją, žemės ūkio bendrovės gali suteikti be tik patrauklų atlyginimą, bet ir gyvenamą plotą ir darbą sutuoktiniui.
Apie tai kalbėjome laidoje Delfi Tema.
„Prieš keletą metų, matydami, kad iš Lietuvos išvažiuoja labai daug žemės ūkio specialistų įrengėme viešbutį. Skaičiuojame, kad šiandien visose bendrovėse vietą rastų 200–300 žmonių. Nors ypatingai didelio žmonių trūkumo nėra, tačiau matome, kad žemdirbio įvaizdis labai suprastėjo, jaunimas nenori ateiti pas mus. Ruošiamės darbuotojams iš trečiųjų šalių“, – aiškina Petras Puskunigis. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas.
Vietiniai dirbti nesiveržia
P. Puskunigis paaiškina ir kodėl neranda darbuotojų aplinkiniuose kaimuose. Didėjant pašalpoms ir įvairiai paramai norinčių plušėti ūkiuose vis mažiau. Nors darbuotojų kol kas drastiško stygiaus nėra, tačiau vieną kitą naują ir kvalifikuotą žmogų mielai priimtų ir pats bendrovės vadovas.
„Geri ir kvalifikuoti žmonės užsiėmimą paprastai jau turi ir įkalbėti juos pakeisti darbo vietą ar net miestą sudėtinga. Mūsų bėda ir ta, kad kai kurių sričių specialistų – teisininkų, viešųjų ryšių specialistų, vadybininkų – turime perteklių. Jei paskelbiame konkursą, konkurencija milžiniška“, – dėsto Rita Karavaitienė, „cvonline.lt“ rinkodaros vadovė.
Ji darbo rinką skaido į kelias dideles grupes“ gamyba, kuriai reikalingų žmonių į automatizuotas ir kompiuterizuotas darbo vietas rasti labai sunku, prekyba, kuriai darbuotojų taip pat nuolat trūksta ir jau nebekalbama apie minimalų darbo užmokestį.
„Daugiausia darbo pasiūlymų didmiesčiuose. Jaunimas, kai baigia studijas, ten stengiasi ir pasilikti. Žemės ūkio bendrovei reikia suformuoti ypatingai gerą pasiūlymą, kad žmonės sutiktų grįžti į gimtinę ir tokių pasiūlymų jau pasitaiko. Tas, kuris važiuoja į provinciją, turi gauti gyvenamą vietą, žinoti, kur mokysis vaikai, ką veiks jo žmona, kokia veikla ir poilsis gali būti“, – aiškina R. Karavaitienė.
P. Puskunigis sako, kad buvo ne vienas faktas, kad labai reikalingiems žmonėms buvo suteikiamos gyvenimo sąlygos, darbas žmonai, nes be kvalifikuotų žmonių išgyventi nepavyks, nes technika ir ūkininkavimo sąlygos vis sudėtingesnės.
Nori darbo biuruose
Iš kitos pusės, jei per mėnesį informacinių technologijų skelbimų būna 800, tai žemės ūkio srities 20–40, bet rasti žmonių sunku, nes daugiausia CV sulaukiama į darbo biure pasiūlymus.
Vytautas Buivydas, jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas sako, kad, pavyzdžiui, Islandijoje iš 300 tūkst. gyventojų 30 tūkst. imigrantų ir ekonomika klesti. Iš tokių pavyzdžių mums reikia mokytis.
„Žmonės nebenori dirbti sunkaus fizinio darbo, kurio daug žemės ūkyje, statybose. Turime priimti imigrantus. Tačiau tam turime pasiruošti. Neužteks vien tik priimti darbuotojus. Reikės pasirūpinti jų šeimomis. Šiandien mums reikia tiek kvalifikuotos, tiek mažiau kvalifikuotos darbo jėgos“, – sako V. Buivydas.
P. Puskunigis pastebi, kad kol kas mus stabo biurokratija. Jis pats derėjosi su ukrainiečių veterinarijos gydytojų šeima. Tokių specialistų trūksta. Išanalizavus visas galimybes, paaiškėjo, kad vienintelis būdas šiuos žmones atsivežti dirbti – per tarpininkus, kurie formaliai juos įdarbintų Lenkijoje ir į Lietuvą jie būtų komandiruoti. Mokesčius mokėtų kaimyninėje valstybėje.
„Bendrovėse vidutinis atlyginimas jau pasiekė tūkstantį eurų į rankas. Mes nekalbame apie minimalią ar artimą jai algą“, – dėsto P. Puskunigis.
V. Buivydas sako, kad šeimos ūkiams samdomų žmonių reikia mažiau nei bendrovėms, tačiau tokių ūkių mažėja. Per keletą metų jų sumažėjo 50 tūkst. ir šie žmonės nuėjo dirbti samdomais darbuotojais.
Mažėja žmonių
„Matau liūdną vaizdą, kai milžiniškus pinigus investuojame į kaimo infrastruktūrą, tačiau žmonių ten nebelieka. Jei mes nebeturime savų žmonių, jų teks įsileisti iš išorės. Jei nebus gyventojų, smulkus ir vidutinis verslas turės užsidaryti“, – dėsto V. Buivydas.
P. Puskunigis sako, kad darbo rinka Europoje turi būti atvira ir negalima riboti įvairių specialybių. Kalbant apie nekvalifikuotus žmones, bendrovėse jų sulig kiekviena diena mažėja. Pavyzdžiui, vieną išmanų tręštuvą valdo trys kompiuteriai – tokie patys naudojami NATO. Bet kas su tokia technika elgtis nesugebės.
„Kalbant apie smulkiuosius ūkininkus, ten kitas lygmuo. 14 ES šalių apie smulkius ūkius net neteikia statistikos, nes jie laikomi vadinamaisiais hobio ūkiais. Jiems nereikia ir darbo jėgos“, – aiškina P. Puskunigis ir sako, kad sodų ir uogų augintojams turi būti galimybė atsivežti darbo jėgos. Augant pragyvenimo lygiui norinčių dirbti paprastus sezoninius darbus mažėja, nes mūsų atlyginimai juos dabar žavi.
Viltys išlaikyti per karantiną grįžusius emigrantus nepasiteisino. Nors prieš prasidedant karantinui susidomėjusių buvo, tačiau vėliau dėl darbo nesikreipė nė vienas.
