Kaip šiemet sekėsi kaimo turizmo verslui kalbamės laidoje Delfi 11.
„Kaimo turizmo sezonas prasidėjo labai anksti, vos tik paskelbus karantiną. Žmonės pradėjo bėgti iš butų ir ieškoti sodybų, kad ten galėtų leisti laiką, nes darbas vyko iš namų, vaikams nereikėjo į mokyklą“, – prisimena Agnė Vaitkuvienė ir viliasi, kad sezonas, kuris tradiciškai baigdavosi rugsėjo pradžioje, tęsis iki spalio.
Jos duomenimis, lietuvių buvo daug. Daug žmonių, kurie ilsėdavosi užsienyje, patraukė į sodybas. Blogiau buvo tiems, objektams, kurie orientavosi į renginius ir suaugusių bei vaikų vasaros stovyklas. Žmonės bijojo didelių susibūrimų, nenoriai važiavo į stovyklas. Masiškai buvo atšaukti ir įmonių renginiai. Daug klientų neatvažiavo iš užsienio.
„Labai sumažėjo šeimos šventės ir vestuvės, nes į tokius renginius nevažiavo vyresni žmonės ir svečiai iš Didžiosios Britanijos, Norvegijos. Jei iki karantino vidutinės lietuviškos vestuvės buvo 50 žmonių, tai dabar liko 30“, – apie pokyčius pasakoja A. Vaitkuvienė.
Asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje virš 700 sodybų ir skaičius jau keletą metų nekinta.
„Ateina jauni žmonės, kurie siūlo naujas veiklas, kurias pamatė užsienyje, tačiau nori trauktis vyresni žmones, kurie dirba jau keletą dešimtmečių“, – aiškina A. Vaitkuvienė.
Ji įvardija ir priežastį, kodėl žmonės nesiveržia į šį verslą ir tai paprastai yra tik hobis arba papildomas verslas. Mat šis verslas neatsiperka per vieną kartą. Investicijos milžiniškos, o sezoniškumas didžiulis ir žiemą pajamos labai sumažėja ir jų vos užtenka išlaikyti samdomiems žmonėms. Kaip lankytojus pritraukti ne sezono metu dar niekas nesugalvojo. Be to, keičiasi klientų poreikiai.
„Dabar dominuoja nauja mada – žmonės nebenori važiuoti į seno tipo sodybas, kuriose kambariai iškalti lentelėmis ir maži langai. Ieško kokybiško ramaus poilsio skandinaviško ar prancūziško stiliaus nameliuose. Netgi šeimininkai, kurie nori parduoti seno tipo objektus jų parduoti negali“, – aiškina Kaimo turizmo asociacijos vadovė.
Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas sako, kad šis verslas yra viena iš galimybių, tačiau tai labai sezoninis verslas ir jei per porą mėnesių uždirbsi šiek tiek pinigų, juos išdalinus visiems metams nepragyvensi. Reikės papildomos veiklos.
„Trūksta paramos ir skatinimo priemonių, kad jaunieji ūkininkai galėtų kurti tokius objektus, kuriuose galėtų ir parduoti savo pagamintą produkciją“, – konstatuoja V. Buivydas.
„Koks kaimo turizmo segmentas dabar pelningas gana sunku pasakyti. Anksčiau pelningiausia buvo organizuoti įmonių renginius. Tačiau dabar vis daugiau objektų atsisakė renginių ir priima žmones ramiam poilsiui“, – apie pokyčius pasakoja A. Vaitkuvienė.
Ji įvardina ir šių metų kainas. 1 ar 2 gandrų sodybos pačios paprasčiausios, 5 gandrų tai viešbutis su atskiru sanitariniu mazgu. Pačios paprasčiausios nakvynę žmogui parduodavo po 8 eurus. Turinčios atskirus numerius, 70–130 eurų už numerį. 3-4 gandrų sodyboje vidutinė kaina žmogui 25 eurai. 4 asmenų šeima tokia kaina parai moka 100 eurų. Panašios kokybės nakvynę už panašią kainą galima rasti ir Palangoje.
„Anksčiau kaimo turizmas buvo savaitgalinis. Darbas iš namų pervertė šį požiūrį ir klientai atvažiuoja ilgesniam laikui“, – pripažįsta A. Vaitkuvienė ir sako, jog sezonas tikrai geras ir pelningas.
