Dalis ūkio – ekologinis. Dviejų kartų ūkininkus gerai pažįstančio LR ŽŪR savivaldos Ignalinos rajone organizatoriaus – konsultanto Alberto Sekono žodžiais, Krickų šeima yra geriausias pavyzdys, kaip dirbti atsakingai ir patikimai.

Krickai augina rugius, kviečius, avižas, ankštines kultūras (žirniai, pupos, grikiai) ir kt. Pasak Lauryno Krickaus, Adutiškio žemės nelepina, pavyzdžiui, tradicinio ūkininkavimo plotuose, kuriuose naudojamos augalų apsaugos priemonės, kviečių derlius siekia apie 4 t/ha. Šiame krašte tai – geras derlius.

„Žiema žieminėms kultūroms buvo palanki, sausas pavasaris šiek tiek kėlė nerimo, bet jau biržely pasipylė tokie lietūs, kad tik laikykis – gavome ir krušos“, – pasakojo Laurynas.

Ekologiniai plotai apdrausti, taigi jeigu bus nuostolių – dalį padengs draudėjai. Tačiau, pasak Lauryno, krušos guldyti žieminiai pasėliai jau atsitiesė.

Kaip trys vyrai ūkininkauja?

„Pasiskirstę, nes kiekvienas kažkokią sritį labiau išmanome“, – sakė Laurynas.

Beje, dvyniai Krickai mokėsi Vilniaus Gedimino technikos universitete, abu baigė magistrantūros studijas. Tačiau papildomai domisi ir agrotechniniais mokslais. Kur ir kaip? Įvairiai – padeda internetas, lauko dienos, konsultantai, tame tarpe ir LR ŽŪR specialistai. Beje, dvyniai Laurynas ir Justinas Krickai dalyvauja LR ŽŪR priklausančios Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos veikloje.

„Šiais laikais ūkininkui reikia daug ką išmanyti, kitaip patirsi nuostolių, arba tiesiog neužauginsi tiek, kiek galėtum, o konkurencija labai didelė, taigi reikia stengtis“, – sako Laurynas.

Beje, ūkio įkūrėjas Juozas Krickus irgi baigė žemės ūkio mokslus tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje – inžinierius mechanikas. 2016 – aisiais dalyvavo Lietuvos artojų varžybose.

Kur ir kaip ūkininkai parduoda derlių?

„Šiais laikais supirkėjai nori jau paruoštų grūdų, t. y. pakankamai išdžiovintų ir išvalytų. Mes turime džiovyklą bei pakankamai sandėlių, todėl šia prasme neturime problemų. Parduoti neskubame, stebime kainas rinkose, dalį parduodame sudarydami išankstinius sandorius“, – sakė L.Krickus.

Ūkininkų šeima planuoja įsigyti našesnį kombainą, tačiau neskuba skolintis.

„Padėtis pasaulio rinkose sudėtinga. Nesinori skubėti, nes gali įklimpti į skolas. Šia prasme mokomės iš kitų klaidų. Mūsų ūkis tvarus – kol pinigai nepateko į sąskaitą, tol atidedame svajones ką nors pirkti, modernizuoti. Jeigu dirbame su bankais, tai tik tokiu atveju, kai ne tik kitiems, bet ir sau galime garantuoti, kad per metus ar per du skolą grąžinsime“, – pasakojo Laurynas.

Jaunieji ūkininkai tris kartus bandė gauti ES ir valstybės paramą, tačiau vis pritrūkdavo balų, likdavo už remiamųjų ribos.

„Labai gaila, kad žemės ūkio srityje nėra pastovumo. Štai dabar užsiimančiam augalininkyste gauti ES paramą yra labai sunku“, – padarė išvadą Laurynas.

Kokia ūkio vizija?

„Daug ko norime, daug planuotume, tačiau ūkio vizija labai priklauso nuo valstybės politikos“, – su ūkininkams būdingu atsargumu ir atsakingumu sako Laurynas.

Vyrui Juozui ir sūnums Laurynui bei Justinui talkina laiko nuo tarnybos Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Adutiškio užkardoje suradusi Dariutė Krickienė.