Uodų, musių, sparvų, gylių, mašalų ar kitų vabzdžių antplūdis gyvūnams gali sukelti nerimą, baimę, sutrikdyti įprastinius virškinimo procesus, pasitaiko atvejų, kai gyvūnai dėl to nugaišta. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai (VMVT) primena, kokie parazituojantys vabzdžiai yra ypač pavojingi ir kaip nuo jų apsaugoti savo gyvūnus, rašoma pranešime.
Tvyrant vasaros karščiams, gyvūnus ypač erzina musės, kurios gyvena ir veisiasi gyvūnų mėšle, virtuvės atliekose, pūvančiuose augaluose, ežerų pakrantėse ir kt. Šių musių įkandimas pakankamai skausmingas, jos erzina gyvūnus lįsdamos į šnerves, ausis, tūpdamos aplink akis ir pan., todėl norint apsaugoti gyvūnus, svarbu naikinti musių lervas. Be to, rekomenduojama insekticidais išpurkšti vietas, kuriose gali veistis ir kur dažniausiai tupia šios musės. Tam tinka preparatai, kurių veikliosios medžiagos – permetrinas ir kt. Taip pat rekomenduojama naudoti tinklelius, lipnias juostas-gaudykles, įvairius elektrinius prietaisus, insekticidines lempas. Būtina laikytis bendrųjų biologinio saugumo priemonių reikalavimų.
Vieni įkyriausių kraujasiurbių yra upiniai mašalai – smulkūs, į museles panašūs vabzdžiai, kurių įkandimai pavojingi dėl jų seilėse esančių nuodingų medžiagų. Mašalų sukandžiotam gyvūnui gali pasireikšti simuliotoksikozė, nuo kurios galvijas gali nugaišti vos per keliolika minučių. Be to, upiniai mašalai ir kiti kraujasiurbiai platina įvairias ligas – Šmalenbergo virusą, mėlynojo liežuvio ligą, Rifto slėnio karštinę ir kt. Uodų sugeltą gyvūną vargina niežėjimas, patinimas. Kraujasiurbiai erzina gyvulius nuolat sukdami ratus aplink, lenda į akis, šnerves, ausis. Viena efektyviausių apsaugos priemonių – patraukti gyvulius toliau nuo vandens telkinių, drėgnų pievų ir pamiškių, o intensyviausiu vabzdžių skraidymo metu laikyti juos tvarte. Taip pat gyvūnams apsaugoti reikėtų naudoti veterinarinius vaistus parazitams naikinti (permetriną, deltametriną), jais rekomenduotina apdoroti ir gyvūnų laikymo vietas, guolius. Vabzdžiams atbaidyti galima naudoti ir specialius įsagus į ausis. Renkantis preparatus ar vaistus, patariama atkreipti dėmesį į jų sudėtines dalis. Aliejiniai išsilaiko ilgiau, o naudojant vandeninius, po lietaus reikia purkšti iš naujo.
Stiprų skausmą ir patinimą, įvairias alergines reakcijas gyvūnams sukelia bičių, širšių ir vapsvų įkandimas, nuo kurių gyvūnai gali net nugaišti. Bičių nuodams ypač jautrūs jauni kumeliukai. Bitės, širšės, vapsvos purškalams nejautrios, todėl labai svarbu pastebėjus įgėlimo požymių (paraudimą, ištinimą, pasunkėjusį kvėpavimą, pakilusią temperatūrą, viduriavimą, traukulius), kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Galvijus žaloja ir hipodermozę sukelia gylių lervos, dar vadinamos galvijų inkštirais. Stipriai užsikrėtusio galvijo nugara būna labai gumbuota, nes lervos prasiskverbia po oda ir migruoja į raumenis. Jos ten vystosi ir žiemoja, o pavasarį odoje pragraužia skylutes, per kurias išlenda. Galvijų nugaroje gali susiformuoti net 100 ir daugiau inkštirų. Dėl ligos sumažėja galvijų produktyvumas, krenta skerdenos kokybė. Užsikrėtę gyvūnai gali net gaišti. Vietovėse, kur paplitęs šis susirgimas, gylių skraidymo metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais) gyvūnus rekomenduojama laikyti tvartuose arba apipurkšti specialiais preparatais, pavyzdžiui, užpilamuoju tirpalu ivermektinu.
VMVT veterinarijos specialistai nuo vabzdžių ir mašalų rekomenduoja naudoti tam skirtas priemones iš veterinarijos vaistinių, dėl jų naudojimo ir galimų kontraindikacijų pasikonsultuoti su kvalifikuotais veterinarijos gydytojais, veterinarijos vaistinių ar didmeninių veterinarinių vaistų prekybos įmonių specialistais.
Ypač svarbu laikytis veterinarinių vaistų informaciniame lapelyje pateiktų nurodymų, atkreipti dėmesį į išlaukos laikotarpį, kuris būtinas siekiant užtikrinti, kad maisto produktuose nebūtų aptinkama veterinarinių vaistų likučių.
