„Nuvykau į turgų Molėtuose ir ten prekiaujančių ūkininkų paklausiau, kur gauti kaimiškų kiaušinių. Man atsakė, kad niekur nerasiu, nes vienam pirkėjui visi ūkininkai vos surinko pakuotę per visą turgų. Moteris, kurios klausiau, prisipažino, jog dėl karščio jos 40 vištų per parą padėjo 2 kiaušinius. Galbūt vištoms irgi reikia pailsėti“, – Delfi pasakojo sunerimęs vilnietis, mėgstantis pirkti natūralius kaimiškus produktus.
Ūkininkai tikina, kad trūkumo šios prekės nėra, tačiau įvardija daugiau priežasčių, kodėl vasarą prekyboje gali sumažėti kaimiškų kiaušinių.
„Kiaušinių prekyboje netrūksta, tiesiog paklausa, lyginant su žiema sumažėjusi dvigubai. Taip vasarą nutinka tradiciškai. Žmonės sodybose laiko daugiau vištų, vežasi iš kaimų maisto produktus“, – aiškina Ričardas Petrikas, savo ūkyje Kelmės raj. auginantis keletą tūkstančių vištų.
Jis sako, kad žiemą jo, profesionalaus augintojo pardavimai natūraliai išauga, nes kaimuose tam, kad paukščiai dėtų, nebeužtenka vištų tiesiog išleisti į lauką, joms reikia sukurti atitinkamą mikroklimatą. Tam tinkamas sąlygas turi retas mėgėjas. Pas R. Petriką vasarą laikoma apie 3 tūkst. sparnuočių, žiemą iki 7 tūkst. Piko metu per parą surenkami 5 tūkst. kiaušinių.
Kita priežastis, mažinanti pasiūlą – permainingi orai, į kuriuos reaguoja paukščiai.
„Višta jautrus paukštis, reaguoja į pasikeitusį pašarą, klimato pokyčius, pavyzdžiui, jei staiga atvėsta ar atšąla. Blogiau karščiai, nes paukštidės neatvėsinsi. Kai lauke virš trisdešimt laipsnių karštis, toks oras įtrauktas į vidų nevėsina. Sušildyti patalpas paprasčiau“, – subtilumus aiškina R. Petrikas ir įvardina dar vieną bėdą – neaišku kaip konkuruoti su žmonėmis, kurie konkuruoja pusiau legaliai.
Pagal patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus smulkiems augintojams nereikia praktiškai jokių leidimų ir jie beveik nekontroliuojami. Kiek turguose ir kitur jie parduoda produkcijos taip pat niekas nežino. R. Petrikas sako, kad prieš keletą metų į rinką jis atėjo kartu su trimis kolegomis. Dabar liko tik jis vienas.
Žurnalistas Romas Sadauskas – Kvietkevičius vištas namuose laiko jau keletą metų ir į pramoninį ūkį nepretenduoja.
„Laikau 10 vištų ir gaidį Modestą, bet šio birželio karščiai kokių nors ypatingų nepatogumų nesukėlė, nes mano vištidė yra senas rąstinis namelis, stovintis senų uosių pavėsyje, apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių. Be to, vištas kas vakarą 2-3 valandoms išleidžiame iš aptvaro laisvai pasiganyti po 35 arų kiemą, lesti žolę ir visokius vabzdžius“, – kaip jo sodyboje „gaminami“ kiaušiniai pasakoja dzūkas.
Jis sako, kad kasdien skaičiuoja derlių: jei žiemą ir ankstyvą pavasarį 10 vištų per parą jų sudėdavo 6-7, tai vasarą surenku nuo 8 iki 10. Tik kartą, kai visą diena lijo ir vištos pratūnojo vištidėje, kitą rytą suskaičiavau vos 3 kiaušinius.
„Matyt išsimušė iš ritmo“, – spėlioja žmogus.
Karštu oru dažniau tenka papildyti vandeniu vištų girdyklą, bet grūdų suvartojimas nesikeičia. Išleistos pasivaikščioti vištos elgiasi kiek kitaip, negu vėsiu oru – vengia atvirų erdvių ir daugiau laiko praleidžia besikapstydamos sode, senų obelų pavėsyje. Bet ir žalos pridaro daugiau – iškapsto retoje sodo žolėje duobes ir jose atsitūpę vėsinasi.
