Kelmės rajone ūkininkaujantis Tadas teigia, kad sunkumų šiame versle netrūksta, tačiau jis pamažu vis plečiasi ir neatmeta galimybės bendradarbiauti su užsienio šalimis. Pasak jaunojo ūkininko, įsitvirtinti šalyje būtų daug lengviau, jeigu Lietuvoje būtų teikiama pirmenybė čia užaugintai produkcijai.
Vadovo darbą iškeitė į ūkį
Tadas pasakoja, kad Anglijoje viską pradėjo nuo nulio, o galiausiai buvo dviejų parkų vadovas ir net teisėjavo Kembridžo universiteto krepšinio rungtynėse. Anot jo, emigracijoje praleista 10 metų ir per pirmuosius porą metų pakeista beveik 20 darbų, kol rado sau tinkamiausią.
„Pradėjau dirbti ir kilau pareigose, kol tapau vadovu. Po to darbas nusibodo, supratau, kad pinigai nėra viskas, nors jų uždirbdavau tikrai daug. Sprendimą grįžti į Lietuvą lėmė ir supratimas, kad noriu, jog vaikai būtų kartu su seneliais. Geriau uždirbti mažiau Lietuvoje, dirbti paprastą darbą, bet gyventi daug laimingiau ir kartu su šeima“, – pasirinkimą aiškina jis.
Viską pradėjo nuo nulio
Pašnekovas prisimena, kad ūkį pradėjo kurti dar prieš emigraciją – dirbamus plotus pirko prieš išvykstant į užsienį. Pasak jo, tėvai savo ūkio buvo atsisakę, tad jam teko viską pradėti nuo pradžių. Jis pasakoja, kad visų pirma įsigijo žemės, keletą traktorių, o po to ir galvijų.
„Pradėjau ūkininkauti 2015 metais nuo 6 telyčaičių. Buvau įdarbinęs žmogų, kad prižiūrėtų gyvulius, vienu metu auginau net 55 raguočius. Tai yra mėsiniai galvijai, mišrūnai, tad tiekiame mėsą. Šiemet buvo pirmas rimtas mėsos pardavimas, seniau tik investavau. Šiemet prekyba sekėsi sunkiai, kadangi kainos nukrito, buvo sudėtingas laikotarpis visiems“, – patirtimi dalijasi jis.
Verslą kurtų dar kartą
Pasak Tado, jo pasirinktas kelias nėra lengvas, vienas iš svarbiausių iššūkių, tai aplinkinių žmonių žvilgsniai ir komentarai dėl jo kuriamo ūkio. Pašnekovas teigia, kad visi aplinkiniai bandė įtikinti nesiimti šios veiklos, nes neverta, bet vyras tiki, kad reikia laiko, kol užsitarnaus sau vardą ir žmonių pagarbą. Pasak jo, didieji ir vidutiniai ūkininkai yra įsitvirtinę ir su jais konkuruoti be galo sunku.
„Neneigsiu, sunkiausia yra žmonės su neigiamomis emocijomis ir kenkėjišku požiūriu, taip pat vyksta nuolatinė kova dėl žemių. Verslą kurti pradėčiau ir dar kartą. Jeigu žmogus linkęs dirbti sau, nori auginti ekologišką maistą dėl savęs ir dėl kitų, kodėl gi nepabandžius.
Pradėjau tik dėl savęs, tačiau nuo to laiko daug kas pasikeitė. Nėra taip lengva, nes reikia ir galviją papjauti, turėti skerdyklą, visas sandėliavimo patalpas, įteisinti yra sudėtinga, šiai diena užaugintą gyvulį tiesiog parduodame“, – pasakoja ūkininkas.
Tikisi bendradarbiauti su šveicarais
Anot jo, ateityje planuojama bendradarbiauti su šveicarais, kurie vertina tokį galvijų mėsą. Pasak Tado, užsieniečiai turės įvertinti jo ūkį, ar jis atitinka nustatytus specialius kriterijus.
„Kadangi puikiai kalbu angliškai, vadovavau 20 žmonių brigadai, dirbau visus ūkio darbus, tai noriu prekiauti su užsieniu. Bandysiu siųsti gyvulius ten, kur už juos daugiau moka. Europos kainas taip pat žinau, parduodavome galvijus Prancūzijai ir Vokietijai. Ten kaina siekia 1,90-2,10 euro, o čia už telyčaitę gauname tik 1,30 euro už kilogramą, bulių kaina siekia vos 1,50 euro, tad skirtumas tikrai didelis.
Sieksiu dirbti su užsienio valstybėmis, bet tam reikalingas kiekis, o kiekiui reikia laiko ir žemės, viskas labai lėtai statosi. Jeigu parduočiau 25 galvijus per metus, reikėtų turėti apie 30 karvių žindenių, kurios kiekvienais metais vestų po 26-27 jauniklius. Bendra suma išeitų apie 100 galvijų. Žindenių dabar turėjau 25, bet 5 pardaviau”, – pasakoja jis.
Jaunajam ūkininkui padėjo parama
Jis pasakoja, kad šioje srityje dirbo ilgą laiką ir tikina, kad valdyti 100 galvijų nebuvo lengva, bet jo tai neišgąsdino ir suteikė daugiau parties. Anot ūkininko, gauti paramą iš valstybės yra įmanoma, bet labai sunku, nes taisyklės sudėtingos, tačiau galiausiai jam tai pavyko.
„Žmona palaikė nuo pat pradžių, kartu su ja įkūrėme ūkį, bet ji iš miesto, neina ūkininkauti, dirba savo darbą, o aš sukuosi tarp galvijų. Manau, kažkada ekologiška mėsa bus populiari. Kuriu viską su tokia viltimi, kad ateityje tai bus svarbu žmonėms ir tas ūkis tik augs.“, – sako jis.
Lietuvoje dar daug neišnaudotų sferų
Pasak jo, visiems pradedantiems šį verslą ir turintiems ūkininkus tėvus, yra lengva, nes jiems duodama žemė. Pašnekovas tikina, kad šioje sferoje naujam žmogui pradėti savo ūkį yra be galo sunku, bet jis tvirtina, kad Lietuvoje nebūtina auginti karves, galima rinktis paukščius, veisti žuvis, auginti medelius, nes yra dar daug neišnaudotų sferų.
„Žmonės, gavę patirties užsienio šalyse, tikrai gali kurti ūkį ir tam tūkstančių hektarų nereikia, svarbu ne kiekybė, o kokybė. Jauniesiems ūkininkams patarsiu tai, ką ir sau sakydavau, neklausyti aplinkinių, o tiesiog eiti užsibrėžtu keliu ir ta pergalė kažkada ateis, svarbiausia yra nepasiduoti“, – užtikrintai kalba jis.
Planuoja po truputį plėstis
Pasak Tado, Lietuvoje gana sudėtinga realizuoti produkciją, viskas labai suvaržyta. Jo teigimu, kitoms šalims leidžiama viską įvežti, o vietinė produkcija yra truputį brangesnė, tad nustumiama į šalį. Ūkininko nuomone, jeigu Lietuvoje pirmenybė būtų teikiama vietinei produkcijai, būtų daug lengviau įsitvirtinti jauniesiems ūkininkams.
„Ateis laikas, kai daugybė žmonių ieškos, kuriose užsienio šalyse parduoti gerą produkciją, nes savoje šalyje realizuoti sunku. Planuoju ir bandysiu truputėlį plėsti savo žemes ir gyvulių skaičių. Norėčiau jų auginti tiek, kad apsimokėtų savo laiką leisti ir kasdien važinėti 50 kilometrų iš Šiaulių. Manyčiau, kad užtektų apie 30 žindenių, tai reiškia apie 80 galvijų. Galbūt tada apsimokėtų, galėtum gyventi, toliau dirbti, kokybiškai gaminti gerą produkciją“, – svarsto jaunasis ūkininkas.
