Panevėžio bitininkų draugijos pirmininko, bitininko Vaido Arbutavičiaus teigimu, šiltą ir be didelių temperatūros svyravimų žiemą bitės išgyveno labai gerai. Tačiau pavasaris jų nelepina. Nors rapsai vegetuoti ir žydėti pradėjo anksčiau, sužydo ir sodai, bitininkams iš to kol kas jokios naudos.

„Šilumos reikia ne tik bitėms, bet ir augalams. Jeigu tik keturiolika laipsnių šilumos, kaip žada, augalai neskiria nektaro ir bičių nevilioja“, – sako V. Arbutavičius.

Anot jo, bitės pasiruošusios darbui – tereikia didesnės šilumos. Mat stiprios šeimos ir per gana trumpą laiką sugeba labai daug darbo atlikti. Buvo tokių metų, kad augalai žydėjo dvi savaites, bet bitės sugebėjo avilius užpildyti vos per keturias dienas.

„Bitės tokie vabalėliai, kurie stovi prie starto linijos ir reikiamą kiekį gali sunešti per kelias dienas. Jeigu saulė užkaitintų, darbas galėtų prasidėti visu pajėgumu. Bet gali taip ir neatsitikti. Gamtoje kaip loterijoje. Žiūrint į artimiausios savaitės prognozes, gero nenusimato“, – sako bitininkas.

Teks laukti vasaros

Jei orai artimiausias dvi savaites neš tik vėsą, bitininkai įspėja, kad pavasarinio medaus visai nebus arba bus labai mažai. Nors per kelias šiltesnes praėjusios savaitės dienas bitutės spėjo šiek tiek sunešti medaus, anot V. Arbutavičiaus, šis skirtas tik pačioms bičių šeimynoms maitintis.

„Anksčiau iš avilio pavykdavo išsukti apie kibirą medaus, dabar gal tik litrą. Užteks vos paragavimui“, – sako Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas.

Anot jo, trūkstant medaus, tikėtina, augs ir jo kainos. Tačiau šis augimas neturėtų būti didelis, mat rinkoje gana daug ir atvežtinio iš šalių, kur oro sąlygos bitininkavimui turi labai mažą reikšmę.

„Savų korekcijų padarė ir koronavirusas, bet pasaulinėje rinkoje kainas išjudinti sunku. Yra šalių, kur visada vasara, tad didmeninėms kainoms vargu ar turės pokyčių“, – mano panevėžietis.

Foto: Shutterstock

Jo teigimu, vasarą situacija turėtų pasitaisyti. Anot pašnekovo, visas medus yra geras, tik pavasarinio skonis vienoks, vasarinio – kitoks. Kitą skonį ir spalvą medus įgauna ir priklausomai nuo to, kur buvo surinktas, pavyzdžiui, liepų žiedų medus bus šviesus, o grikių – jau tamsus. Skoniai skirtingi, bet pagal atliktus mokslinius tyrimus medaus maistinės savybės praktiškai nesiskiria.

„Grikių medus gal turi daugiau geležies, pavasarinį medų kiti mieliau renkasi, kad neva mažiau dulkių, bet bitės dulkių nerenka. Čia močiučių mitai, iš kurių gimsta anekdotai. Galėčiau jau knygelę išleisti iš visų apie medų sklandančių mitų. Kartais reikia dar sugebėjimų taip prigalvoti, nors tenka pripažinti, kad kai kurie mitai labai gajūs. Kaip ir cukrus meduje – tai tarybinių laikų palikimas, bet jis vis dar tebesklando ir daug žmonių tuo tiki“, – šypsosi V. Arbutavičius.

Atsiranda vis daugiau jaunimo

Panevėžio rajonas yra vienas didžiausių šalyje tiek bitininkų, tiek bičių skaičiumi. Rajone yra apie aštuoni tūkstančiai oficialiai deklaruotų bičių šeimų. Taip pat nemažai nedeklaruotų šeimynų, kurias savo malonumui dažniausiai augina vyresnio amžiaus gyventojai. Anot Panevėžio bitininkų draugijos pirmininko, vien jų draugijai priklauso 180 narių. „Mūsų kraštas dosnus derlingų pievų, visiems bitininkams užtenka pirkėjų. Bet kaip ir visur, drąsesni laimi, o kuklesni daugiau bėdoja“, – sako V. Arbutavičius.

Jis atkreipia dėmesį, kad dauguma bitininkų vyresnio amžiaus, bet jų gretas pildo ir jaunimas. Draugijos pirmininkas sako pastebintis, kad jaunimas drąsesnis – iš karto užsiveisia daugiau bičių šeimų, perka naują įrangą, labiau linkęs mokytis ir semtis naujos patirties bitininkystės srityje.

„Vyresnių bitininkų yra daugiau, bet jaunimas turi didesnius bitininkystės ūkius. Deja, po metų kitų kai kas ir sudega. Bitės ne obuoliai, kuriuos surinkai ir sandėliuoji rūsyje. Tai gyvas organizmas, jas reikia prižiūrėti, rūpintis ir mylėti. Ir su bitėmis reikia daug dirbti“, – sako V. Arbutavičius.

Derlių skaičiuos rudenį

Kelis dešimtmečius bitininkystės ūkį turintis Alfonsas Rutkauskas taip pat teigė nebepamenantis tokio pavasario, kad bitelės negalėtų taip ilgai darbuotis. Nektarą augalai pradeda skirti, kai temperatūra siekia bent 15–16 laipsnių, o tokių dienų šiemet buvo vos kelios.

„Šią savaitę net sniegą pranašauja. Gerai, kad bent per kelias dienas bitės sau sukaupė šiek tiek maisto. Bet jeigu laikysis vėsūs orai, negalės pasipildyti maisto atsargų, viską suvalgys ir gali būti nelabai gerai“, – pripažįsta bitininkas.

Kiek dėl pavasarinio medaus trūkumo galėtų kilti medaus kainos, A. Rutkauskas kol kas nedrįsta prognozuoti.

„Dabar mūsų rūpestis ne kainos, o kad turėtume, ką parduoti. Būtų pats blogiausias variantas, jeigu tektų bites maitinti“, – sakė bičių augintojas. Anot A. Rutkausko, medus nėra pirmo būtinumo prekė, kas jį valgė, tas ir valgo. Europoje vienas žmogus suvartoja vidutiniškai per kilogramą medaus, Lietuvoje – vos 300–400 gramų.

Pastaraisiais metais atsirado gana daug didelių bitynų, bet tam, kad bitės produktyviai dirbtų, bitininkai jas privalo vežioti prie medingų augalų. Šį darbą galima daryti tik naktimis. Didelį kiekį surenkamo medaus realizuoti Lietuvos rinkoje būtų per daug sudėtinga, dėl to nemenka dalis lietuviško medaus yra eksportuojama. Gali būti, kad šiemet medaus realizacija bus sudėtingesnė ir dėl pandeminės situacijos.

„Kiek Lietuvos bitininkai paruošia medaus, tiek lietuviai nesuvalgo. Yra buvę metų, kai lietuviško medaus pritrūkstama, bet labai retai. Kaip bus šįmet, priklausys nuo meteorologinių sąlygų ir įdirbio. Tik tie, kurie nedirba šio darbo, gali sakyti, kad bitės nereikalauja priežiūros“, – tvirtino A. Rutkauskas.

Skaitykite daugiau čia.