Iš atsiųstų atsakymų matyti, kad karantino metu būtina laikytis įprastų higienos taisyklių. Tiesa, pridedama, kad rankas reikia plauti dažniau nei įprasta, liečiami paviršiai dažniau dezinfekuojami, reikia vengti tiesioginio kontakto. Tačiau nenurodyta, kad būtų privalomas reikalavimas nešioti kaukes ir pirštines.
„Per maistą virusas neplinta ir gamybos procesuose, kur jau ir anksčiau kaukės bei pirštinės buvo būtinos, jas reikia naudoti ir toliau. Jei kitur, pavyzdžiui, viešojo maitinimo sektoriuje, kaukės ir pirštinės nebuvo dėvimos, jos nebūtinos ir naudojamos tik tada, jei pats darbdavys mano, kad tai reikalinga darbuotojų apsaugai“ – trumpai paaiškina G. Vadeikienė.
Tačiau viešumoje apsaugos priemonės privalomos Vyriausybės nutarimu.
Premjero patarėjas Giedrius Surplys pranešė, kad kaukės yra privalomos. „Jei negalite įsigyti medicininių kaukių – rekomenduojama naudoti įvairias skiautes, šalikus. Bet būtina jas dėvėti, išskyrus, jei vairuojate motorinę transporto priemonę. Ir taip pat, rekomendacija – viešose vietose dėvėti apsaugines pirštines“, – sakė G. Surplys.
Vardiname pagrindinius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytus reikalavimus, kurių reikia laikytis įmonėms ir ūkininkams, kurie parduoda maistą ir jį išvežioja užsakovams:
- Turi būti prisilaikoma asmens higienos reikalavimų, dažniau nei paprastai, plaunamos ir dezinfekuojamos rankos;
- Maisto produktai turi būti dedami į švarias, geros būklės pakuotes (pvz.: plastikinius ar popierinius maišelius, kartonines dėžes (nenaudojant pakartotinai) ir kt.);
- Pervežami skirtingi maisto produktai (pvz.: šviežia mėsa ar paukštiena, karšto rūkymo mėsos ar žuvies gaminiai, duonos ir pyrago gaminiai ir pan.) turi būti efektyviai atskiriami vieni nuo kitų (pvz.: atskiruose maišeliuose, laikomi atskirose talpyklose ir pan.);
- Kiekvienos rūšies neplautos daržovės ir vaisiai pakuojami į atskiras pakuotes, taip supakuoti jie gali būti sudedami į bendrą antrinę į pirkinių pakuotę, tačiau neturi liestis su kitais maisto produktais;
- pristatant į namus maisto produktus kartu su ne maisto prekėmis, šios prekių kategorijos turi būti veiksmingai atskirtos viena nuo kitos (pvz.: atskiruose pirkinių maišeliuose, laikomuose atskirose lentynose, sekcijose, skyriuose, kamerose, talpyklose ir t.t.);
- Greitai gendantiems maisto produktams pervežti naudojamose pervežimo priemonėse ir (ar) konteineriuose turi būti palaikoma tinkama temperatūra; jeigu užtikrinamas greitas (per 1-3 val.) pristatymas, tokie maisto produktai gali būti transportuojami temperatūrą padedančiose išsaugoti pakuotėse (šaltkrepšiuose ar pan.);
- Transporto priemonė, kurioje transportuojami maisto produktai, turi būti švari ir tvarkinga; automobilio vidiniai paviršiai, ant kurių bus dedami išvežiojami maisto produktai, turi būti padengti papildoma danga, kuri būtų lengvai valoma, dezinfekuojama (arba gali būti naudojamos lengvai plaunamos ir dezinfekuojamos transportavimo dėžės, į kurias būtų sudedami supakuoti maisto produktai pirkinių maišeliuose, kartoninėse dėžėse ir pan.);
- Maisto produktų išvežiojimą gali vykdyti tik sveiki asmenys, neturintys viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kt. susirgimų požymių (pvz.: sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas, viduriavimas, vėmimas ir pan.); draudžiama dirbti asmenims, atvykusiems iš užsienio šalių, kuriems privaloma 14 dienų izoliacija;
- Maisto produktų gabenimo transporto priemonė ir visi dažnai liečiami paviršiai joje (durų rankenos, maisto produktų laikymo lentynos/dėžės ir kt.) turi būti plaunami ir dezinfekuojami dažniau nei įprastai; dezinfekcijai naudojami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka įteisinti biocidai;
- Pristatant prekę pirkėjui į namus, prekė užsakovui turi būti perduota vengiant tiesioginio kontakto, t. y. pirkėjas informuojamas telefonu, kad prekė atvežta ir palikta nurodytu adresu. Jei nėra galimybės perduoti prekę be kontakto, rekomenduojama, kad prekę atvežęs asmuo dezinfekuotų rankas prieš perduodamas prekę pirkėjui. Rekomenduojama atsiskaitymus vykdyti elektroninėmis priemonėmis.
Tuo pačiu VMVT teigia, kad dėl karantino ženkliai sumažintas inspektorių fizinių patikrų skaičius, tačiau rizikingiausios maisto gamybos sritys ir toliau yra nenutrūkstamai kontroliuojamos, rašo ELTA.
Tarnyba teigia, kad laboratorinė maisto produktų ir jų žaliavų kontrolė karantino metu išlieka viena svarbiausių. Atrenkami tiek Lietuvos gamintojų, tiek ir įvežtinės produkcijos ar žaliavų mėginiai, siekiant nustatyti kenksmingų medžiagų, teršalų likučius, galimą mikrobinę taršą ir pan.
Tarnyba nurodo tirianti visus įtarimus dėl apsinuodijimų maistu, pranešimus apie galimus karantino tvarkos pažeidimus viešojo maitinimo įmonėse ar maisto pardavimo vietose.
Įprastine tvarka vykdoma importo ir tranzito kontrolė pasienio veterinarijos postuose, išduodami eksporto sertifikatai, valstybiniai veterinarijos gydytojai atlieka priežiūrą gyvūninio maisto įmonėse ir nuolat dirba skerdyklose, kuriose vertina gyvūnų sveikatą ir jų gerovę, mėsos saugą ir kokybę.
VMVT direktorius Darius Remeika sako, kad verslas dėl karantino neturėtų tikėtis išimčių ar mažesnių reikalavimų maisto saugai. Pasak jo, šiuo metu verslas privalo imtis dar griežtesnių nei įprastai higienos priemonių, persižiūrėti savikontrolės procedūras, vykdyti savikontrolės laboratorinius tyrimus.
