„Dirbam kaip dirbę. Tikimės, kad turgaus neuždarys, ar bent neuždraus įvažiuoti į miestus. Tada nežinotume ko griebtis. Sutarčių su perdirbėjais neturime ir pieno jiems netiekiame. Kaune vieną turgų dienai buvo uždarę, tačiau praeitą šeštadienį jau leido dirbti, tik sumažino prekeivių skaičių. Žmonės turguje perka netgi daugiau nei iki šiol“, – aiškina ūkininkas ir sako, kad saugiau pirkėjui duoti maistą atviroje erdvėje nei parduotuvėje.
Be šeimos ceche dirba 4-5 samdomi žmonės.
Patys pardavėjai prie prekystalių stovi su pirštinėmis, pinigų stengiasi kiek įmanoma neliesti. Prašo, kad pirkėjai duotų be grąžos. Pasibaigus darbui pirštinės išmetamos.
Tiesioginiai savos produkcijos pardavimai pagrindinės ūkio pajamos. Mėsos supirkimo kainos krito, veršelių, kai sutrūkinėjo logistikos grandinės, niekas neperka arba moka kelis kartus mažiau nei iki karantino.
„Pardaviau dvi įpenėtas karves. Gavau po 1,7 euro už kilogramą. Kaimynui mokėjo tik po 60 centų. Du 60 kg. mėsinius veršelius pardaviau po 1,7 euro už kilogramą. Dar prieš kelias savaites į Italiją juos veždavo po 4,3 euro už kilogramą“, – kaip gyvena aiškina J. Pažėra ir tikina, kad jis pats kainų nedidino jau keletą metų. Tiesiog tenka konkuruoti su didžiaisiais prekybos tinklais, kurie nuolat rengia akcijas ir žmonės labai greitai pakeičia produktą. Mėsininkai kainas jau padidino.
Stabdyti ūkio darbų jis neplanuoja. Pradeda ruošti pašarą gyvuliams. Nors kol kas prekyba turguje maitina, tačiau rizika milžiniška. Žmonės tiesiog bijo važiuoti prekiauti. Tokiam darbui prieštarauja ir jų šeimos nariai. Samdyti kaime jau seniai nėra ką.
„Jei virusas rimtai įsisiautės, tauta supras, ką reiškia kaimo išnaikinimas. Dabar visi masiškai sulėkė į kolektyvinius sodus, sodybas ir pas giminaičius“, – sako J. Pažėra.
Sūrio gamyba J. Pažėros ūkyje.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė ir rekomendacijas prekybai turguje.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) parengė rekomendacijas prekybininkams, karantino šalyje laikotarpiu prekiaujantiems maisto produktais turgavietėse. Rekomendacijos parengtos siekiant užtikrinti maisto produktų saugą ir vartotojų sveikatą.
Šiuo sudėtingu laikotarpiu prekiautojai turgavietėse turi taikyti griežtesnes nei įprastai higienos užtikrinimo priemones ir laikytis privalomųjų maisto tvarkymo ir kitų reikalavimų. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į atvejus, kai prekiautojai negali užtikrinti sustiprintos nefasuotų maisto produktų apsaugos nuo galimos taršos (pvz., įsirengti atitvarus nuo lankytojų, apsaugančius vartojimui paruoštus nefasuotus maisto produktus nuo galimos taršos). Tokiu atveju nefasuotais maisto produktais, kurie prieš juos vartojant nebus plaunami, termiškai apdorojami, lupami, gliaudomi ar pan., galima prekiauti tik iš anksto juos supakavus.
Prekiaujantieji termiškai apdorotais (virtais, rūkytais) ir žaliais gyvūninės kilmės produktais turi dėvėti apsaugines priemones (chalatus, pirštines, prijuostes ir pan.), o vienkartines apsaugines priemones keisti kaskart susiteršus gyvūninės kilmės medžiagomis (mėsa, riebalais, krauju ir kt.). Apsaugines priemones privaloma dėvėti ir prekiaujant kitais nefasuotais produktais (sveriamais sausainiais ir kt.).
Turgaviečių administratoriams VMVT rekomenduoja informuoti lankytojus apie asmens higienos laikymosi būtinybę, skatinti juos eilėse laikytis saugaus (ne mažesnio kaip 1 m) atstumo, sudaryti sąlygas tinkamai lankytojų ir darbuotojų rankų higienai. Pasibaigus prekybai turgavietės patalpos, prekystaliai bei kiti paviršiai turėtų būti kruopščiai išvalomi ir dezinfekuojami.
