Kaip į šį sprendimą reaguoja paukščių augintojai ir kokių padarinių tai sukels ekologiniams ūkiams?

Klausimų iškilo, nes daliai ekologinių ūkių paukščių laikymas lauke yra viena iš būtinų šio verslo sudedamųjų dalių.

Paukščių gripo protrūkis

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, pastarąjį mėnesį paukščių gripo protrūkių iš viso užregistruota penkiose ES valstybėse, 19-oje paukščių ūkių ir 1 atvejis laukinėje faunoje. Šiuose ūkiuose auginti per 393 tūkst. paukščių buvo sunaikinti, o aplinkui patvirtintus protrūkių židinius nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos. Atsakingos šalių veterinarijos institucijos vykdo sustiprintą kontrolę, užtikrinančią, kad visi naminiai paukščiai būtų laikomi uždaryti tvartuose, o iš apribojimų zonų nevyktų paukščių ir jų produktų judėjimas.

VMVT, aktyviai bendradarbiaudama su Lietuvos ornitologais ir Žemės ūkio ministerijos specialistais, nuolat stebi situaciją ES valstybėse bei laukinių paukščių migraciją, kuriai prasidėjus liga gali patekti ir į Lietuvos teritoriją.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika jau pasirašė įsakymą, kuriuo dėl paukščių gripo grėsmės nuo antradienio visi naminiai paukščiai Lietuvoje turės būti laikomi aptvaruose.

„Siekiame apsisaugoti nuo viruso patekimo kiek tik galime, vykdome suintensyvintą stebėseną naminiuose, laukiniuose paukščiuose. Žinome, kad virusą platina laukiniai paukščiai, ypatingai vandens, todėl, matydami didelę riziką kaimyninėse valstybėse, artimiausias protrūkis būtų apie 200 km nuo Lietuvos (...), matome būtinybę reikalauti Lietuvos paukščių laikytojus laikyti paukščius uždarytus. Galima juos laikyti ir aptvare. Idėja ta, kad naminiai paukščiai negalėtų migruoti, nueiti iki vandens telkinių ir labai lengvai tą virusą parsinešti į ūkį“, – teigė VMVT direktorius.

Įsakymas įsigalioja nuo antradienio visiems ūkiams, galios iki įsakymo atšaukimo paskelbimo.

Migruojantys paukščiai
Foto: Organizacijos nuotr.

Privalės laikytis reikalavimų

Viešosios įstaigos „Ekoagros“, kontroliuojančios ekologinius ūkius, kokybės vadovas Tomas Demikis sako, kad paukščių gripas yra plintanti užkrečiama liga, o už visą kontrolę yra atsakinga VMVT. Anot specialisto, įprastai laikomi paukščiai, tokie kaip narvuose uždarytos vištos, grėsmės galbūt ir nepatiria.

„Pagal ekologinės gamybos reglamentus, paukščiams yra privaloma išeiti į lauką. Taip jie dažniau gali susidurti su migracijos metu laukinių paukščių platinama liga. Bet šiame reglamente yra ir išimtis ekologinei gamybai, jeigu pagal bendrinę teisę nustatoma uždrausti leisti paukščius į lauką. Šiuo metu tokį sprendimą nori priimti VMVT“, – situaciją komentavo jis.

Pasak T. Demikio, ūkininkai privalės laikytis paskelbto reikalavimo ir nelaikyti paukščių laisvėje. Anot jo, jokio pažeidimo ekologinio ūkininkavimo taisyklėms tokiu atveju nebus.

„Tai yra valstybės kontroliuojama situacija, kai kyla pavojus. Visada grėsmė gyvybei ir sveikatai yra svarbiau už laisvą paukščių auginimo būdą. Šis sprendimas bus laikinas, paukščių migracijos metu ir truks mėnesį ar daugiau. Tai bus laikoma mažesne žala vartotojui ar paukščiams“, – neabejoja jis.

Ekologinėje gamyboje mažiau rizikos

T. Demikis teigia, kad ligos plinta su didele gyvūnų koncentracija, tad šiuo atveju ekologinė gamyba yra šiek tiek mažesnėje rizikoje, nes ūkiuose yra ribojamas pats paukščių skaičius.

„Pirmiausia, Lietuvoje ekologiškai auginamų paukščių turime labai mažai, jų yra apie 5000. Lyginant su visų sparnuočių skaičiumi procentas yra labai mažas. Rizika yra mažesnė, tačiau ji didėja, nes sparnuočiai išeina į lauką. Šiuo atveju yra pliusų ir minusų.

Ateityje kylančių problemų paklausa didelė, nes tankės paukščių laikymo vietų. Kuo didesnis tankis, atstumai tarp paukštynų, tuo ligoms plisti bus lengviau. Taip pat bus importuojamas pašaras iš šalių, kuriose ta liga plinta. Jeigu ji čia išplis, verslininkai patirs nuostolių, nes reikės naikinti, utilizuoti. O vartotojams brangs produkcija, nes pasiūla mažės. Tokios bendros tendencijos“, – gresiančius padarinius atskleidžia specialistas.

Grėsmė priklauso ir nuo orų

T. Demikis neslepia, kad šio gripo grėsmė Lietuvai yra labai reali. Pasak jo, tai rodo gripo proveržiai, kurie vyko nelabai tolimose šalyse, kaip Lenkija ir Čekija. Specialisto teigimu, taip pat veikia ir žiemos nebuvimas, dėl kurio greitu metu gali prasidėti paukščių migracija.

„Su paukščiais ir keliauja ligos. Grėsmė pakankamai reali, todėl ir VMVT jau paskelbė, kad yra svarstomas draudimas išleisti paukščius į lauką ir tikriausiai jis bus paskelbtas. Tik kyla klausimas, ar tai įvyks artimiausiomis savaitėmis, ar šiek tiek vėliau. Viskas priklausys daugiausiai nuo orų ir nuo naujų atvejų, ką praneš kaimyninės šalys“, – dar iki paskelbimo svarstė T. Demikis.

„Atitinkamai savo rajonuose veterinarijos gydytojai pasitikrina ir pasižiūri tuos ūkius. Veterinarai mato ekologinius ūkius pagal pulko registraciją“, – pridėjo jis.

Birutės Dapkienės ūkis
Foto: DELFI / Arūnas Milašius

Svarbiausia saugumas

Rokiškio rajone ūkininkaujanti Birutė Dapkienė augina įvairių rūšių paukščius ir pasakoja, kad uždarė juos jau kitą dieną, kai tik pasklido pranešimai apie siautėjantį gripą. Ji teigia, kad visų reikalavimų laikosi ir svarbiausias kriterijus jai yra saugumas.

„Aš visada už saugumą ir už tai, kad būtų kuo mažiau ligų. Jos iš niekur neatsiranda.
Mūsų ūkis yra praktiškai ant ežero kranto, patalpos yra paruoštos, suskirstytos vietos, kur gyvena stručiai, antys ar vištos. Kad ir gaila tų paukščių, bet būtų dar blogiau, jei jie užsikrėstų ir visi nugaištų. Maža, kas gali būti”, – nuogąstauja moteris.

Sukelia sunkumų

B. Dapkienė pasakoja šiuo metu auginanti antis, žąsis, jų ūkyje gyvena kol kas dar žiemojanti juodoji gulbė, stručiai, vištos, gaidžiai ir povai. B. Dapkienė neslepia, kad paukščių uždarymas į aptvarus sukėlė šiokių tokių sunkumų. Anot jos, paukščiai pripratę visus metus būti laisvėje, tačiau jie uždaromi kiekvieną pavasarį ir rudenį, vykstant paukščių migracijai.

„Karantinas tęsiasi apie pusantro mėnesio. Stresą patiria paukščiai, kurie nori paskraidyti. Anksčiau jie miegojo ąžuoluose, o dabar ūkiniame pastate. Bet stengiamės, kad jiems būtų kuo geresnės sąlygos, kad išsitektų erdvės. Stručiams labai sudėtinga, nes jie nori bėgioti, vienais metais, kai reikėjo laikyti uždarytus, atrodė, kad jų raumenys net atrofuojasi. Norėtųsi paleisi vakare juos palakstyti, kai niekas nemato, bet gal jie bėgdami kokią ligą pasigaus.

Vis tik taisyklės yra taisyklės. Galima lauke padaryti didžiulius voljerus, kurie yra dengti ir neturi sąlyčio su laukine gamta, bet jie reikalauja daug investicijų. Mes pasirengę ištverti tuos keletą mėnesių karantino ir tokiomis sąlygomis. Kai jis baigsis, išleisime paukščius vėl lakstyti laisvėje”, – apie gyvūnams susidariusias sąlygas pasakoja ji.

Birutės Dapkienės ūkis
Foto: DELFI / Arūnas Milašius

Sunku nuspėti pasekmes

Anot ūkininkės, žmonės, keliaudami po pasaulį, parsiveža visokių „bacilų“, tad ir tarp gyvūnų vyksta tokie dalykai. Jos manymu, sunku nuspėti kokias pasekmes ši liga gali sukelti.

„Pas mus yra šilta, nėra žiemos ir ligos bei bakterijos mutuoja, atskrenda įvairiausių paukščių. Jeigu šalia kaimyninėse šalyse gripas yra, tai kodėl negali būti čia? Tad tikrai reikėtų apsisaugoti. Ūkininkai galbūt galėtų naudoti nekenksmingus aplinkai miltelius, skysčius ar skiepus, kad to užkrato nebūtų.

Perspektyvūs ekologiniai ūkiai negalėtų naudoti jokių cheminių priemonių apsisaugojimui. Būtų išnaikinama gausybė grynaveislių paukščių, taip pat gresia ir ekonominiai padariniai“, – aiškina B. Dapkienė.