Tačiau tai nereiškia, kad šis sektorius žlunga. Agurkų auginimo patriarchas verslą perdavė vaikams.

Verslininkas tikina, kad šiltnamių versle reikalingas kruopštumas ir žinios, nes kiekviena klaida gali sukelti didelius nuostolius. Pasak Pauliaus Andriejavo, Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos pirmininko, sąlygos šiltnamių verslui Lietuvoje nėra paprastos, dėl milžiniškų investicijų ne visi ūkininkai pasiryžta investuoti į žieminių šiltnamių statybą.

Kėdainiai buvo „po plėvele“

Agurkų ūkį įkūręs R. Valevičius teigia, kad jis buvo vienas iš pirmųjų verslininkų Kėdainių mieste. Anot jo, viskas prasidėjo nuo Sovietų Sąjungos kooperacijos laikų, kai 1987 valdžiai „atleidus varžtus” buvo galima pradėti kurti verslą.

„Kėdainiuose nebuvo daug verslininkų, daugelis jų dingo arba buvo nušauti. Tais laikais teisėsauga buvo labai silpna ir bijojo banditų, o mes jautėme spaudimą iš visų pusių. Reikėjo suktis, tad dirbau. Neneigsiu, sąžiningiems verslininkams, tokiems kaip aš, buvo sunku išlikti.

Kalbant apie šiltnamius, juose produkcija pradėta auginti jau gūdžiu sovietmečiu – Leonido Brežnevo laikais. Būdavo skiriami nedideli plotai šiam verslui, o visi Kėdainiai buvo „po plėvele“. Atlyginimai buvo maži, geriausias siekė 100-150 rublių per mėnesį, žmonės ieškojo, kur galima uždirbti papildomai“, – tuometinio verslo detales atskleidžia vyras.

Sėklas vežė į 15 šalių

R. Valevičiaus prisimena, kad anksčiau nebuvo daržovių augintojų perteklius, o šiltnamiuose auginamos ankstyvosios daržovės turėdavo atitinkamą kainą. Ūkininkas tikina, kad tie, kurie augino tuo laiku, palyginus labai gerai gyveno. Pasak jo, žmonės, auginę daržoves šiltnamiuose, praturtėjo ir galėjo vaikus išleisti į mokslus bei išlaikyti šeimas.

„Lygiai taip pat ir aš kūriau tokį ūkį, tik žymiai didesnį. 1980 metais buvome sukūrę kooperatyvą ir šiltnamiai siekė 4-5 hektarus. Kiek vėliau gavau pasiūlymą užsiimti hibridinių agurkų auginimu sėkloms. Man pavyko suburti draugų ratą ir mes auginome, plėtėmės. Vienu metu hibridų visai Sovietų Sąjungai, net 15-ai šalių visu 100 procentų išauginome, tai sudarė apie 12-15 tonų per metus. Anais laikais sėklos kilogramas kainuodavo 100-120 dolerių. Tada šiame versle dalyvavo labai daug kėdainiečių, beveik visi mano pažįstami. Vėliau dėl įvairiausių priežasčių tas verslas po truputėlį geso ir visai išblėso“, – prisimena R. Valevičius.

Foto: DELFI / Paulius Garkauskas

Įdarbindavo šimtus

Anot 75-erių metų verslininko, šioje sferoje jis dirba jau daugiau nei 50 metų. R. Valevičius teigia, kad šiam verslui reikia didelio kruopštumo ir tik aukštos kvalifikacijos žmonės galėjo tai daryti, tad jis vykdavo mokytis į Maskvą.

„Mūsų šiltnamių ūkis išsiplėtė iki 12 hektarų. Aišku, jį modernizavome, pradėjome auginti ant vatos, visi tręšimai buvo vykdomi kompiuteriais. Buvo stambiausias Lietuvos ūkis, kuris aprūpindavo visas Baltijos šalis agurkais. Vykdydavome ir eksportą į Rusiją. Išaugindavome apie 3 tūkstančius tonų agurkų per metus. Bet vėliau po truputėlį verslą mažinome, kadangi viskas labai greitai vystosi ir keičiasi“, – pasakoja jis.

Specialistas teigia, kad darbuotojai likdavo patenkinti uždarbiu, tačiau tai būdavo tik sezoninis darbas, kuris trunka pusę metų.

„Rajono valdžia būdavo labai patenkinta. Šimtai žmonių būdavo įdarbinta. Tai buvo vienintelė vieta socialiai jautriems žmonėms Kėdainiuose. Taip pat birželio mėnesį prasidėdavo atostogos, vaikai imdavo ieškoti darbo, tai šią galimybę ir suteikdavome. Čia dirbo apie 100 moksleivių. Padėjome ir jaunimui, nusikalstamumas trigubai sumažėdavo, padėjome šeimoms, kurie skurdžiau gyveno.

Bet atėjo toks laikas, kai nebegalėjome išlaikyti žmonių, tad uždarėme senuosius šiltnamius ir pastatėme naujai rekonstruotus, išmaniuosius. Automatiniai vežimėliai, dirba pusiau robotai, čia yra ir daug rankinio darbo, tačiau nelieka sunkaus fizinio krūvio“, – džiaugiasi verslininkas.

Ūkio modernizavimas

R. Valevičius pasakoja, kad šiltnamiai buvo senos statybos ir nedavė pelningumo, tad reikėjo žengti į priekį kartu su technologijomis ir pramone. Vyras tikina, kad modernizuoti šiltnamius nusprendė, nes trūko darbuotojų, kurie sutiktų dirbti tik pusmetį.

„Šiltnamiai buvo pastatyti pačiame miesto centre, o tai tikrai jo nepuošė. Pastatėme objektus, kurie dirba visus metus, tad dabar galima ir atlyginimus didesnius mokėti. Žinome, jeigu norime žmonėms daugiau mokėti, derlingumas turi būti ženkliai didesnis. Naujieji statiniai modernūs, atitinka aukščiausias pasaulinio lygio įmones“, – tikina jis.

R. Valevičius tikisi ir antrosios valstybės finansavimo bangos, nes tik pilnai modernizavus ūkius, gali didėti šiltnamių derlingumas.

„Iš mūsų dar nemodernizuotų, bet labai pažangių šiltnamių gaudavome 25 kilogramus iš kvadratinio metro. Tuo tarpu modernizuoti šiltnamiai be šviesos reguliavimo sistemos gauna 60 kilogramų iš kvadratinio metro, su šviesos reguliacija skaičius padidėja dvigubai. Be šviesos reguliacijos pirma produkcija iš Kėdainių šiltnamių pasirodo kovo pradžioje arba vasario gale.

Dar gerokai prieš tai, agurkai ir pomidorai atvežami iš kitur, per didžiulius logistikos tinklus, tad produkcija nebėra šviežia. Jeigu dabar įsirengtume papildomą apšvietimą, produkciją visada gautume šviežią“, – technologijų svarbą derliui aiškina ūkininkas.

Puikios eksporto galimybės

Vyro teigimu, vienas hektaras stiklinių šiltnamių pagal gamybos apimtis prilygsta nuo 100-200 hektarų lauko žemės. Tačiau R. Valevičius tikina, kad šiltnamių ūkis labai konkurencingas, bet jų siūloma produkcija yra kokybiškesnė nei atvežta iš kitų šalių.

„Įsivaizduokite koks yra gamybos intensyvumas. Aš esu pensininkas, bet galiu objektyviai pasakyti, šioje sferoje turi būti padaryta pažanga, bet į tai turi kreipti dėmesį Žemės ūkio ministerija. Yra puikios eksporto galimybės ir aukšta kokybė, lietuviai tikrai moka užauginti“, – pabrėžia R. Valevičius.

Konsultuos kitus

Pasak R. Valevičiaus, jis džiaugiasi išėjęs į pensiją, o kadangi yra geras technologas bei agronomas, tad planuoja konsultuoti ir kitus ūkininkus. Jo teigimu, maža klaidelė šiame versle duoda milžinišką kiekį nuostolių, tad reikia labai tiksliai dirbti.

„Kuo daugiau žinosi, tuo didesnį pelną turėsi. Šį verslą perėmė mano vaikai, liko bendra įmonė. Aš esu realistas, anksčiau ar vėliau reikia sumažinti krūvį, nereikia per daug savęs eikvoti. Kiekvienas niuansas šiame versle prisideda prie derliaus gavimo. Todėl vieni ūkiai prie tų pačių sąlygų gauna daugiau, o kiti mažiau produkcijos. Tai yra kvalifikacijos dalykas, ūkininkas turi amžinai gilintis į šią sritį. Reikia turėti viziją ateičiai, žinoti ką darysi, tada sėkmė garantuota. Jaunimas nori visko iš karto, o čia yra labai daug juodo darbo“, – pabrėžia R. Valevičius.

Pasikeitusi auginimo kultūra

LŠA valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas teigia, kad šiltnamininkystė – daug investicijų reikalaujantis žemės ūkio sektorius. Pasak jo, su Europos Sąjungos parama sėkmingai buvo modernizuoti didžiausi šiltnamių ūkiai Lietuvoje, o tai suteikė galimybę konkuruoti su įvežtine – pertekline produkcija ir Lietuvos vartotojams patiekti šviežias daržoves.

„Auginimo kultūra yra labai pasikeitusi. Lietuvos augintojai stengiasi auginti sveikai, naudojant biologinę apsaugą, taip išvengiant cheminių preparatų. Galiu drąsiai teigti, kad modernizuoti ūkiai niekuo nenusileidžia Olandijos ar kitų vakarų valstybių šiltnamių ūkiams”, – tikina jis.

P. Andriejavas neneigia, kad bendras šiltnamių plotas Lietuvoje visada mažėja. Jo teigimu, šiltnamius modernizuoti reikalingos milžiniškos investicijos.

„1 ha žieminių šiltnamių su katilinėmis, laistymo mazgais ir kt. statyba kainuoja per milijono eurų. Todėl nenuostabu, kad kasmet šiame sektoriuje ūkininkų skaičius mažėja, nes seni šiltnamiai tampa nerentabilūs. Seni – plėveliniai šiltnamiai tampa labiau šeimos verslu, tačiau, kaip žinia – jaunimas nelinkęs pasinerti į žemės ūkį, todėl kasmet jų kiekis mažėja”, – ūkininkų skaičiaus pokytį komentuoja jis.

Sąlygos nėra paprastos

Anot P. Andriejavo, 2000 metais, Lietuvoje buvo gerokai virš 100 ha šiltnamių, neskaitant mažų šeimos ūkių, o dabar jų liko tik pusė tiek.

„Labai svarbu, kad esanti ir būsima valdžia atkreiptų dėmesį į šį svarbų žemės ūkio sektorių ir toliau skatintų šiltnamių modernizavimą, nes kitu atveju valgysime perteklinę – įvežtinę produkciją”, – tikina P. Andriejavas.

Pasak jo, pažiūrėjus kokie šiltnamiai buvo Lietuvoje prieš 15 ir daugiau metų, skirtumas – akivaizdus.

„Dabar šiltnamiai pilnai automatizuoti, kur agronomai gali kontroliuoti visus procesus realiu laiku. Šiltnamiai yra gerokai energetiškai efektyvesni. Įrengtos modernios katilinės, šilumą taupančios užuolaidos, laistymo ir ventiliacijos sistemos. Naudojamos naujausios technologijos leidžia auginti sveiką produkciją, o dėl itin trumpos tiekimo grandinės vartotojus mūsų auginama produkcija pasiekia per kelias dienas”, – technologijas lygina specialistas.

Dar ne viskas padaryta

Anot P. Andriejavo, būtų naivu sakyti, kad jau viskas šiame sektoriuje padaryta ir modernizuota. Jis pabrėžia, kad negalima sustoti pusiaukelėje, kai jau tiek daug yra padaryta.

„Tik modernizuoti ūkiai galės sėkmingai konkuruoti su vakarų Europos šiltnamių ūkiais. Todėl labai laukiame naujo finansavimo laikotarpio, kuris ateis po 2021 metų ir tikimės, kad esama ir būsima valdžia neapleis šio sektoriaus ir mus palaikys”, – viliasi jis.