Vieną aiškų pokytį medelynų veikloje galima nuspėti atsižvelgiant į pastarųjų metų klimatines tendencijas – pirkėjai ieško sausrai labiau pritaikytų tradicinių bei dekoratyvinių augalų.

Medelynų savininkai konstatuoja, kad daugiausiai darbo ir pirkėjų antplūdis vis dėlto būna pavasarį, kuomet perkami vaismedžiai. Rudenį kai kurie medelynai vaismedžiais visai neprekiauja. Vienas tokių - „Limino medelynas" Ignalinos rajone. Ūkininko Egdūno Kiminiaus valdomo medelyno prekių kataloge daugiausiai dekoratyviniai medeliai ir krūmai bei gėlės. Iš viso čia galima įsigyti apie 1000 įvairių pavadinimų medelių.

Tujos gal ir nusibosta, tačiau pozicijų neužleidžia

Prekybininkai įvardina ir madingiausią šio sezono augalą – šiemet populiariausia rudens prekė yra šluotelinė hortenzija. Tačiau iš rinkos tikrai dar nesitraukia kalninės pušys ir tujos. Gal žmonės ir norėtų jas kuo nors pakeisti, bet kol kas nėra kuo. Kai nusibosta, pirkėjai ieško kitokių augalų, tačiau su šitomis pozicijos konkuruoti sunku“, – konstatuoja E. Kiminius.

Ūkininkas tvirtina, kad šiaip žmonės perka viską, kas yra geros kokybės. Į tai kreipiamas didžiausias dėmesys.


Buvo ir pigusių augalų

„Pigiausi medeliai prasideda nuo 1 euro, daug pozicijų kainuoja po 2-3 eurus. Toliau, priklausomai nuo augalo amžiaus, kainos kyla į viršų. Prabangiausi yra dideli formuoti bonsai, jų kainos jau siekia šimtus eurų už medelį, nes auginimas užtrunka 15-20 metų.

Po euro įvedimo, kainos per daug nesikeičia, kai kas pabrangsta, kai kas atpinga“, - tikina E. Kiminius.

Rokuose esančio medelyno vadovas Arvydas Rutkauskas pritaria, kad šluotelinė hortenzija šiemet iškilo tarp populiariausių prekių. Zeldynėlis.lt savininkas tikina, kad apskritai tendencijos daug nesikeičia, kaip ir kasmet noriai smaragdines tujas, įvairias pušis. Taip pat pirkėjai domisi ir ekologiškomis tujomis bei didžiųjų tujų veislėmis, o populiariausių augalų kainos kasmet šiek tiek krenta.

„Kainos pakankamai stabilios. Manau, kokybiški augalai brangsta. Masiškai auginami, tokie kaip viržiai ar smaragdines tujos, atpigo,nes Europoje perprodukcija. Taip nutinkai, kai medelynai „pagauna“ kokią madą, po kiek laiko atsiranda perprodukcija. Ateityje gal bus šluotelinių hortenzijų perprodukcija. Reikia tendencijas numatyti. Augintojai atsižvelgia į madas, nes augalui reikia užaugti 2 - 3 metų, paskui negali staigiai nutraukti procesų, neišmesi. Daug visi priaugina, paskui tenka kainas mažinti“, – pasakojo A. Rutkauskas.

Čia pat ūkininkas atskleidė, kad pirkėjų pasirinkimams nemažai įtakos ir karštėjančios ir sausos vasaros.

„Klimatas šyla, sausros periodai ilgi, nuo gegužės iki rudens. Klimato pokyčiai, manau, gali keisti asortimentą. Pavyzdžiui, tos pačios tujos, joms reikia vandens,šiemet jos masiškai džiūsta. Žmonės linksta prie sausamėgių augalų, tokių kaip kadagiai, pušys. Jiems reikia mažiau priežiūros.


Konkurencijos nebijo

Kalbant su medelyno savininkai susidaro įspūdis, kad šio verslo Lietuvoje jaučiasi gana ramiai. Augintojai žino, kad norint turėti stabiliai gerai veikiantį medelyną, reikia ne tik daug darbo bet ir laiko. Todėl jų negąsdina naujokai ar perpardavinėtojai.

„Konkurencija tarp prekybininkų arši, tačiau tarp augintojų ji ne tokia didelė, nes tikrų medelynų nedaug. Gal po 5 metų konkurencija bus didesnė, tačiau, verta pasakyti, kad ir paklausa auga. Ta produkcija yra tokia, kuri per metus neužauga, reikia mažiausiai 3-4 metų. Tai yra ilgas sudėtingas procesas, būtinas įdirbis. Dažnas pradedantieji eina lengvesniu keliu, perka – parduoda. Tačiau jie mums ne konkurentai, mes turime daugiau ką pasiūlyti ir galime parduoti ta kaina, kuria jie perka“ , - teigė „Limino medelyno“ savininkas E. Kiminius, šia veikla užsiimantis bene ketvirtį amžiaus.

Bijo ateinančios krizės

„Visą laiką bus smulkių importuotojų su autobusiukais, kuriais veža augalus iš Lenkijos. Jų daugėja, tačiau, kas liečia stambius augalus, kurie auginami vietoje, tokių medelynų nėra labai daug. Verslas sudėtingas, pirmus 10 metų reikia daug investuoti. Vakaruose sako, kad tai turtuolių verslas, nes investicijų daug. Aš jau 15 metų tuo užsiimu, tad jaučiu, kad tuoj galėsiu geresnį dviratį nusipirkti“, – juokiasi A. Rutkauskas.

Taip pat ūkininkai ramūs, nes lietuviai kuo toliau, tuo mielai kraustosi gyventi į užmiesčius į privačius namus ar kotedžus.


„Pavažiuokite Vilniaus ar Kauno pakraščiais ir pamatysite, kiek statosi naujų privačių namų. Jų daug, kai kurie tušti ir tikrai ateityje norės pasipuošti. Tai iki laiko klausimas. Jei nori dirbti stabiliai ir gerai, turi stebėti rinką, ko žmonėms reikia, ką perką, kokios kainos. Mes dirbame daugiausiai su privačiais namais“, - kalbėjo E. Kiminius.

„Kai perka privatūs asmenys, jie įprastai darosi įdomesnį projektą, pasirenka įvairesnių augalų, akmenų kompozicijas. Turto vystytojai nori kuo pigiau, tiesiog pasodinti kokią paprastą gyvatvorę. Tačiau yra ir tokių vystytojų, kurie investuoja daugiau ir skoningai įrengia želdynus, pasisodina gerus didelius medžius. Kiek žinau, net ir parduodant yra sutartyse punktai, kad tam tikrame namų kvartale keliolika metų pirkėjas nekeistų apželdinimo. Aukšto lygio projektų daugėja, bet tuo pačiu žmonės vis dar atsargūs, bijo prognozuojamos krizės kitais metais. Šį rudenį pirkėjai šiek tiek atsargesni su didesniais projektais", – sakė A. Rutkauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)