Mėgaujantis braškėmis, pasirodo, netgi galima pabalinti dantis. Todėl nekeista, kad ši uoga tokia populiari ir visų mėgstama.
Gyventojai, kuriems nė motais braškių kokybė, perka lenkiškas. Jas perpardavinėtojai ir parduoda turguose, ir veža į namus pagal užsakymus, ir įsitaisę šalikelėse. Lenkiškų uogų kaina ilgokai vyrauja ta pati. Kilogramas uogų kainuoja 2,50 Eur. Tiek jos kainavo ir praėjusį trečiadienį Lazdijų turguje. Daugiau kaip prieš savaitę, važiuojant keliu Lazdijai–Alytus, Seiliūnų kaimo teritorijos pakelėje braškėmis prekiavo ir du vyriškiai. Pamanėme, kad čia vietiniai augintojai, bet apsirikome. Vienas už uogų kilogramą prašė 3 Eur, o kitas – 2,50 Eur. Pastarasis iškart pripažino, kad nenorintis apgaudinėti žmonių, todėl sakantis tiesą – braškės ne paties užaugintos, o lenkiškos. Skoniu jos tikrai neprilygo lietuviškoms.
Tačiau nemažai rajono gyventojų, kuriems nerūpi braškių kokybė, dėl mažesnės kainos kramsnoja lenkiškas uogas. Kiti laukia, kada šiek tiek atpigs lietuviškos, tada braškes ne tik valgys, bet ir žiemai dės į šaldiklius, virs uogienes.
Uogos džiūsta
Šiemetinis braškių pardavimo sezonas prasidėjo gana vėlai. Lietuviškas uogas jau didesniais kiekiais Lazdijų krašto braškininkai pradėjo pardavinėti tik šią savaitę. Kai kurie bėdojo, kad, pavasarį atšalus orams, nemažai ankstyvųjų veislių žiedų nušalo, todėl derlius ženkliai mažesnis. Jį menkina ir užklupusi sausra bei dideli karščiai.
Viena pradedančioji braškių augintoja teigė šiemet pardavimui turinti nedaug uogų, kurios užaugintos be trąšų ir chemikalų. Už 750 gramų didelių braškių indelį ji prašo 3 Eur, smulkesnių – 2 Eur, o už 1 kg smulkių braškių – 2 Eur. Kitais metais augintoja jau tikisi sulaukti solidesnio braškių derliaus ir juo palepinti kur kas daugiau žmonių.
Kol kas moteris užsiima veislių ieškojimu, kad atrastų tinkamiausias šio krašto dirvožemiui. Uogų skonis, anot jos, irgi svarbu. Nors kurios pačiai skanios, klientui gali visai nepatikti. Braškes auginti esą tikrai nelengva, nes tenka kovoti ir su kenkėjais – karkvabalių lervomis, taip pat paukščiais, labai mėgstančiais uogas. Daug jų sugadina vis pralesdami naujas ir naujas... ,
,Kadangi mano uogyne pasodinti tik sertifikuoti (stiprūs ir atsparūs) daigai iš žinomo braškių daigų platintojo ir augintojo, aš dar nesusidūriau su braškių ligomis, o jų irgi yra begalė. Braškininkams dažnai būna nepalankūs ir klimato svyravimo kraštutinumai, su kuriais jau nepakovosi, turi susitaikyti, ir tiek... O kur dar ravėjimas, ūsų kontrolė. Darbo daug“, – tvirtino moteris, pridurdama, kad kokios braškių veislės pas ją pasiteisins, galėsianti pasakyti po kokių penkerių metų eksperimentų.
Šarūnė Čiurlionytė-Akevičė Janėnų kaime prižiūri „Kent“, „Sonata“, „Polka“, „Yamaska“ bei kitų veislių braškes. Ji sakė, kad uogas pradėjo pardavinėti praėjusią savaitę. Už kilogramą braškių prašė 4 Eur, o šią savaitę už tokį patį kiekį – 3 Eur. Vėliau kaina esą dar mažės.
Tačiau Š. Čiurlionytė-Akevičė irgi apgailestavo dėl užklupusių karščių, kurie kenkia uogoms.
,,Uogos džiūsta, ir jeigu nesulauksime lietaus, vėlyvos braškės, kurios dar neprinokę, sudžius. Pernai tokiu laiku jau buvo braškių pardavimo pabaiga. Jos visos prinoko vienu metu – ir ankstyvos, ir vėlyvos, nes pavasaris praėjusiais metais buvo labai šiltas“, – sakė braškių augintoja, uogas realizuojanti iš namų. Dėl pardavimo problemų neiškyla, nuskintas braškes iš karto parduoda, nes turi pastovius klientus, kurie kasmet perka uogas.
Prarado apie 70 proc. derliaus
Ūkininkai Kazimiera ir Dainius Kastygovai jau irgi realizuoja pusės hektaro plote užaugintas „Flayr“, „Rumba“, „Darselect“ ir „Asia“ braškių veisles, turinčias sertifikatus. Seirijų seniūnijoje, Lapšiaus kaime vešinčiame braškyne yra įrengta lašelinė laistymo sistema, tačiau užklupusios sausros padarinių ji visiškai nepašalina. Nors šaknims pakanka vandens, pačios uogos karštyje kepa.
Paklausta, ar laistymo sistema veikia visą dieną, K. Kastygovienė sakė, kad braškes vandeniu atgaivina vieną kartą per dieną ir to pakanka.
Dėl pavasarinių šalnų nušalus uogakrūmiams, ūkininkai šiemet prarado apie 70 procentų derliaus.
„Balandį oras atšilo, braškės pradėjo žydėti, o gegužis parodė savo nagus. Nušalo ir dengtos agroplėvele, ir nedengtos braškės. Dengtos, kai liečiasi žiedai prie plėvelės, vis tiek nušalo. Kad nenušaltų, reikėtų daryti tuneliukus – ant lankelių dėti agroplėvelę. Bet tam vėl reikia daug darbo ir investicijų“, – kalbėjo braškių augintoja. Paklausta, ar nenusviro rankos, patyrus tokių nuostolių, teigė optimizmo tikrai nepraradusi. Gamta nenuspėjama, su ja nepakovosi. O jei nori išvengti didelių nuostolių, anot moters, reikia investuoti į ūkį daugiau lėšų.
Anksčiau ūkininkai užaugintą produkciją pardavinėdavo iš namų, Seirijų turgelyje, taip pat iš automobilio kelyje Alytus–Seirijai, prie Miroslavo žiedinės sankryžos esančioje stovėjimo aikštelėje. Dabar uogomis prekiauja tik iš namų.
„Su tokiu prastu derliumi niekur neišvažiuojame“, – tvirtino Kazimiera. Ūkininkai už kilograminį indelį braškių prašo 3 eurų. Kada uogos atpigs, braškių augintoja neprognozavo. „Stebėsime, kokia rinkos kaina bus miestuose, turguose. Pernai, kai buvo sausa, į sezono pabaigą braškės pradėjo brangti“, – teigė K. Kastygovienė.
