Kalbama, kad šiandien tai pati pelningiausia uoga Lietuvoje.

Lenkai didina plotus

Tačiau specialistai teigia, kad tai, jog rinka užsipildys, nėra blogas reiškinys, tačiau toks spartus augimas ūkininkams gali būti rizikingas dėl galimo rinkos persisotinimo.

Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas bei šilauogių augintojas Vytautas Buivydas spėja, kad sprendžiant iš to, kokiais tempais daugėja šilauogių augintojų, ši rinka gali netrukus persipildyti.

„Signalų, kad Lietuvoje šių uogų plotai vis didėja, tikrai yra. Kalbant su durpių pardavėjais tenka girdėti, kad durpės šiuo metu daugiausiai keliauja būtent į šilauogių ūkius. Tikėtina, kad ta rinka po truputį pildosi ir gali pasiekti persipildymo momentą, tuo pačiu tai lems kainų kritimą“, – DELFI sakė V. Buivydas.

Šiuo metu prekybos centruose bei turguose parduodamų šilauogių kaina yra 10-12 eurų už kilogramą. Pasak ŽŪR vicepirmininko, Lietuvos rinkoje prekiaujantys augintojai su nerimu žiūri į šią situaciją, stebi, kas vyksta. O ir tiems, kurie eksportuoja šilauoges į užsienį, tenka žvalgytis naujų pardavimo kanalų. Tai yra uoga, kurios ilgai sandėliuoti negalima, ją reikia iš karto realizuoti. Didžiausi lietuvių konkurentai – lenkai.

„Tai yra pelninga uoga, kurios kažkuriuo metu trūko ir žmonės ją puolė auginti. Užsipildžius rinkai uogų kaina natūraliai turėtų kristi. Kiek tenka kalbėti su tarptautiniais augintojais, Lenkijoje labai plečiantis šilauogių plotams, akivaizdu, kad rinka ten taip pat baigia prisisotinti. Šiai dienai tai yra pelningas verslas, bet kas gali paneigti, kad ateityje tas pelnas nebebus toks stabilus.

Lenkai yra pagrindiniai mūsų konkurentai, ten yra lengvatinės PVM sąlygos žemdirbiams. Jei kalbame apie tarptautinę erdvę, konkurencija vyksta būtent su lenkais, nes jie gali užauginti pigesnę produkciją. Dabar Lietuvoje ir braškės, ir agurkai, kitos daržoves – viskas yra iš Lenkijos“ , – teigia V. Buivydas.

Uogų dar trūksta

Šiuo metu didieji šilauogių augintojai dažniausiai savo uogas veža į užsienį, o mažieji parduoda Lietuvoje. Klaipėdoje uogininkystės ūkį turinti prisistatyti nenorėjusi ūkininkė kol kas situacijos dramatizuoti nelinkusi. Moteris DELFI teigė, kad bent jau šiuo metu mažieji šilauogių augintojai ne visada patenkina Lietuvos žmonių poreikio. Yra grupė klientų kurie renkasi būtent lietuvišką uogą, o ne atvežtinę, jiems nesvarbu, kad ir kaina didesnė.

„Aš kol kas realizuoju savo šilauoges ir gana neblogai, neaišku, kas bus po 5 metų. Prieš 5 metus kalbėta, kad ir braškių bus labai daug ir bus persotinimas. Bet kartais gamta ar kiti įvykiai pakoreguoja prognozes, nuo to niekas neapsaugotas.

Žinau ūkininkų, pas ką praeitais metais hektarais braškynai išdžiūvo, planavo vienaip, gavosi kitaip, čia gamta. Jei bus per daug tų šilauogių, gal kitur kur parduosime, į Latviją gal. Visko gali būti“, - tolį į ateitį žvalgyti nelinkusi ūkininkė.

Šilauogė nėra ta kultūra, kuri per metus duoda derlių. V. Buivydas spėja, kad jei šilauogių rinka persisotins, tai greičiausiai tai gali įvykti po 3-4 metų. tada pasodintos šilauogės pradeda duoti pilną derlių.

„Tai gali būti grėsme visam verslui. Natūralu, kad rinkoje atsiranda daugiau žaidėjų. Tai yra gerai, bet kai ji persipildo, tada krenta kaina. Visi žiūri į tai atsargiai. Iki šiol buvo trūkumas. Dabar šilauogių augintojų daugėja, tai yra sveikintina, iš hektaro produkcijos gaunama didelė vertė. Lygiai taip pat reikia įvertinti ir riziką rinkai užsipildžius. Reikėtų įvertinti realizacijos galimybes, o paskui pradėti auginti“, – naujus augintojus įspėja V. Buivydas.